dūkinti

Lithuanian

Etymology

• Causative form of dū̃kti (“to romp”).

Verb

dūkìnti (third-person present tense dūkìna, third-person past tense dūkìno)

1. (transitive) to infuriate, to enrage

Conjugation

Conjugation of dūkinti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	dūkinu	dūkini	dūkina		dūkiname, dūkinam	dūkinate, dūkinat	dūkina
	past (būtasis kartinis laikas)	dūkinau	dūkinai	dūkino		dūkinome, dūkinom	dūkinote, dūkinot	dūkino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	dūkindavau	dūkindavai	dūkindavo		dūkindavome, dūkindavom	dūkindavote, dūkindavot	dūkindavo
	future (būsimasis laikas)	dūkinsiu	dūkinsi	dūkins		dūkinsime, dūkinsim	dūkinsite, dūkinsit	dūkins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		dūkinčiau	dūkintum, dūkintumei	dūkintų		dūkintumėme, dūkintumėm, dūkintume	dūkintumėte, dūkintumėt	dūkintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	dūkink, dūkinki	tedūkina, tedūkinie		dūkinkime, dūkinkim	dūkinkite, dūkinkit	tedūkina, tedūkinie

Participles of dūkinti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		dūkinąs, dūkinantis	dūkinamas
past		dūkinęs	dūkintas
past frequentative		dūkindavęs	—
future		dūkinsiąs, dūkinsiantis	dūkinsimas
participle of necessity		—	dūkintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		dūkindamas
half-participle (padalyviai)	present	dūkinant
	past	dūkinus
	past frequentative	dūkindavus
	future	dūkinsiant
manner of action (būdinys)		dūkinte, dūkintinai

Synonyms

• erzinti, pykdyti, pykinti, siutinti

Derived terms

(Nouns)

• dūkìnimas m