įtarti
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]Pronunciation
[edit]Verb
[edit]įtar̃ti (third-person present tense į̃taria, third-person past tense į̃tarė)
- to suspect
Conjugation
[edit]Conjugation of įtarti
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
įtariù | įtarì | į̃taria | į̃tariame, į̃tariam |
į̃tariate, į̃tariat |
į̃taria | |
past (būtasis kartinis laikas) |
įtariaũ | įtareĩ | į̃tarė | į̃tarėme, į̃tarėm |
į̃tarėte, į̃tarėt |
į̃tarė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
įtar̃davau | įtar̃davai | įtar̃davo | įtar̃davome, įtar̃davom |
įtar̃davote, įtar̃davot |
įtar̃davo | ||
future (būsimasis laikas) |
įtar̃siu | įtar̃si | įtar̃s | įtar̃sime, įtar̃sim |
įtar̃site, įtar̃sit |
įtar̃s | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
įtar̃čiau | įtar̃tum | įtar̃tų | įtar̃tumėme, įtar̃tumėm, įtar̃tume |
įtar̃tumėte, įtar̃tumėt |
įtar̃tų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | įtar̃k, įtar̃ki |
teį̃taria | įtar̃kime, įtar̃kim |
įtar̃kite, įtar̃kit |
teį̃taria |
Participles of įtarti
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | į̃tariąs, į̃tariantis | į̃tariamas | |
past | į̃taręs | įtar̃tas | |
past frequentative | įtar̃davęs | — | |
future | įtar̃siąs, įtar̃siantis | įtar̃simas | |
participle of necessity | — | įtar̃tinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | įtar̃damas | ||
half-participle (padalyviai) |
present | į̃tariant | |
past | į̃tarus | ||
past frequentative | įtar̃davus | ||
future | įtar̃siant | ||
manner of action (būdinys) | įtar̃te, {{{7}}}tinai |