kviestinu

Taip pat žr.: kviestinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kviestinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kviestinas, mot. g. kviestina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviestinas	kviestini	kviestina	kviestinos	kviestina	-
kilm.	kviestino	kviestinų	kviestinos	kviestinų	-	-
naud.	kviestinam	kviestiniems	kviestinai	kviestinoms	-	-
gal.	kviestiną	kviestinus	kviestiną	kviestinas	-	-
įnag.	kviestinu	kviestinais	kviestina	kviestinomis	-	-
viet.	kviestiname	kviestinuose	kviestinoje	kviestinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviestinasis	kviestinieji	kviestinoji	kviestinosios	-	-
kilm.	kviestinojo	kviestinųjų	kviestinosios	kviestinųjų	-	-
naud.	kviestinajam	kviestiniesiems	kviestinajai	kviestinosioms	-	-
gal.	kviestinąjį	kviestinuosius	kviestinąją	kviestinąsias	-	-
įnag.	kviestinuoju	kviestinaisiais	kviestinąja	kviestinosiomis	-	-
viet.	kviestinajame	kviestinuosiuose	kviestinojoje	kviestinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kviestinas, mot. g. kviestina.

kviestinu

1. tas, dėl kurio reikia kviesti

Etimologija

<= kviesti, kviečia, kvietė

---