Pereiti prie turinio

son

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: Son, són, søn, ir sơn

Daiktavardis

[taisyti]

son

  1. saulė (lt) (Astronomija)

Etimologija

[taisyti]
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



Daiktavardis

[taisyti]

son

  1. sūnus (lt) (vyr. g.) (Giminystė ir santykiai)

Etimologija

[taisyti]

Senosios anglų kalbos sunu, iš Iš germanų prokalbės *sunuz.



Užrašyta melodija
Kubietiškojo son atlikėjai

Tarimas

[taisyti]
  • (Ispanija) TFA: [son]

Daiktavardis

[taisyti]

son (vyr. g.)

  1. tam tikras muzikos žanras iš Kubos ir su tuo susijęs šokis (lt)

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

[taisyti]
  • Vienaskaita: son („melodija“)
  • Daugiskaita: sones („melodijos“)

Etimologija

[taisyti]

Iš lotynų k. sonus, tikriausiai paveiktas arba atkeliavęs iš senosios oksitanų k. son. Kitas šaltinis, nors ir mažiau tikėtinas, galėjo būti ispanų k. veiksmažodis sonar. Palyginimiui, anglų k. sound, portugalų k. som.

Kategorijos

[taisyti]

Veiksmažodžio forma

[taisyti]

son

  • Veiksmažodžio ser tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3-iojo asmens daugiskaitos forma: „(jie, jos) yra (lt).

Daiktavardis

[taisyti]

son (vyr. g.)

  1. garsas (lt) (Akustika)

Etimologija

[taisyti]

Iš lotynų k. sonus.



Įvardis

[taisyti]

son

  1. jis (lt)
  2. ji (lt)

Etimologija

[taisyti]
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



Sūnus ir tėvas

Tarimas

[taisyti]
  • TFA: ['son]
    •   

Daiktavardis

[taisyti]

son (bendr. g.)

  1. sūnus (lt)
Daiktavardžio son formos
(3-ioji (er) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
Nežym. Žym. Nežym. Žym.
Bendr. g. V. son sonen söner sönerna
K. sons sonens söners sönernas

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

[taisyti]
Reikšme su žodžiu son (sūnus) susiję žodžiai
sūnus vaikas dukra
son barn dotter

Etimologija

[taisyti]

Iš senosios švedų k. son, sun, iš senovės skandinavų k. sonr, sunr, iš germanų prokalbės *sunuz, iš indoeuropiečių prokalbės *suHnús. Seniau buvo vyriškos giminės daiktavardis.

Kategorijos

[taisyti]

Taip pat žiūrėkite

[taisyti]

Daiktavardis

[taisyti]

son

  1. sūnus (lt) (Giminystė ir santykiai)

Etimologija

[taisyti]
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.