Elidė

Šis straipsnis – apie istorinį Graikijos regioną. Apie dabartinį administracinį vienetą žiūrėkite Ilėjos nomas

Graikijos istorinis regionas: Elidė (Ἦλις)
Šalis	Graikija (Elidė)
Tautos	Dorėnai
Miestai	Elisė, Olimpija

Elidė (gr. Ήλιδα), Elisė (senovės gr. Ἦλις, vietiniu dialektu Ϝάλις) – istorinė Graikijos sritis Peloponeso pusiasalio vakarinėje dalyje. Dabar egzistuoja panašaus pavadinimo Ilėjos nomas, kurio teritorija iš dalies atitinka senąją Elidę.

Geografija

Elidės teritorija

Elidė buvo derlingų lygumų sritis Peloponeso vakaruose, prisiglaudusi prie Jonijos jūros. Iš rytų ją užarė Arkadijos aukštumos. Pietinėje pakrantėje ji siekėsi su Mesenija, o šiaurinėje – su Achaja.

Graikai išskyrė tris Elidės subregionus. Šiauriausia dalis buvo Žemutinė Elidė (Elis Coele), kurioje buvo didžiausias regiono miestas – Elisė, drėkinamas Penėjaus upės. Ji garsėjo gyvulininkyste, ypač arkliais. Piečiau buvo Pisatis, kuriame buvo 8 didesni miestai, tarp kurių – vienas svarbiausių regiono miestų – Olimpija. Piečiausia Elidės dalis – Trifilija – prasidėjo nuo Alfėjaus upės šiaurėje, ir pietuose ribojosi per nedos upę su Mesenija.

Istorija

II tūkst. pr. m. e. Elidę valdė daugybė legendinių karalių, tarp kurių buvo Augėjas, Agastenas ir kt.

Archajiniu ir klasikiniu laikotarpiu Elidė nebuvo vieningas regionas. Čia buvo susikūrę daug smulkių valstybių, tarp kurių stipriausios buvo Elisės ir Pisos poliai. Nuo VIII a. pr. m. e. išgarsėjo Olimpijos miestas, kurio žaidynės tapo vienomis svarbiausių visoje Senovės Graikijoje.

146 m. pr. m. e. Elidė, kaip ir kitos graikų teritorijos, atiteko Romos imperijai, vėliau čia valdė Bizantijos imperija, bet Elidė išliko kaip atskiras teritorinis vienetas. XV a. užkariauta Osmanų. 1821 m. Elidė tapo nepriklausomos Graikijos dalimi.