Klevas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
== Išvaizda == |
== Išvaizda == |
||
Klevai – [[medis|medžiai]] arba [[krūmas|krūmai]] nemažais priešiniais [[papas|papais]], smulkiais, neryškiais [[ |
Klevai – [[medis|medžiai]] arba [[krūmas|krūmai]] nemažais priešiniais [[papas|papais]], smulkiais, neryškiais [[kušiukais|kušiukais]], skeltiniais sparnavaisiais. Tarp įvairių rūšių skirtumų gali būti daugiau, nei panašumų. Jos skiriasi dydžiu, papų forma, o kartais tik iš spermavaisių, kurie visų klevų gana panašūs, ir teatpažinsi, koks tai augalas. |
||
== Ūkinė reikšmė == |
== Ūkinė reikšmė == |
||
21:15, 10 gruodžio 2013 versija
| Acer | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastasis klevas (Acer platanoides) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Klevas (lot. Acer, angl. Maple, vok. Ahorne) – klevinių (Aceraceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio acer – smailus, aštrus, ir graikų kalbos žodžio akros – smailus (klevų lapų skiautės smailiaviršūnės). Beveik visi klevai mėgsta atviras, saulėtas vietas, bet sausrų nemėgsta.
Išvaizda
Klevai – medžiai arba krūmai nemažais priešiniais papais, smulkiais, neryškiais kušiukais, skeltiniais sparnavaisiais. Tarp įvairių rūšių skirtumų gali būti daugiau, nei panašumų. Jos skiriasi dydžiu, papų forma, o kartais tik iš spermavaisių, kurie visų klevų gana panašūs, ir teatpažinsi, koks tai augalas.
Ūkinė reikšmė
Platanalapio klevo (lot. Acer pseudoplatanus) mediena laikoma viena vertingiausių – ji naudojama smuikų ir kitų instrumentų korpusams gaminti. Lentos, medžio plokštės naudojama ir pastatų vidaus apdailai bei baldų gamybai. Medienos paviršių nesunku apdirbti, lengva poliruoti, beicuoti ir dažyti, taip pat lakuoti, ypač vertinamas atsparus nusidėvėjimui klevo parketas. Pjauta mediena tinka laiptų gamybai ir stalviršiams, iš jo gaminami žaislai, o iš cukrinio klevo sunkiamas sirupas.
Klevas liaudiškoje kultūroje
Pasak kai kurių tautų padavimų, augalas yra veiksminga priemonė ginantis nuo raganų. Taip Vokietijoje, Žemutinėje Pomeranijoje ir Meklenburgo žemėje jo šakomis puošia namų ir tvartų duris, ypač per Jonines – birželio 24 d. Šis ritualas taip pat turėjo apsaugoti nuo žaibo.
Rūšys
Iš viso gentyje yra apie 150 rūšių ir daugybė porūšių. Europoje yra tik keletas savaiminių rūšių, žymiai daugiau jų yra Azijoje, Amerikoje, netgi Afrikoje. Lietuvoje auga viena savaiminė rūšis ir dar kelios įvežtinės rūšys:
- Trakinis klevas (Acer campestre) – laja tanki, ovalinė, maksimalus aukštis 15 m. Auga gana lėtai. Lapai su 5 bukomis skiautėmis, tamsiai žali, rudenį geltoni.
- Ginalinis klevas (Acer ginnala) – laja ovalinė, maks. aukštis – 10 m. Lapai triskiaučiai. Rudenį jie ir vaisių sparneliai parausta.
- Uosialapis klevas (Acer negundo) – Laja ovalinė, netaisyklinga, maks. aukštis – 20 m. Auga greitai. Lapai sudėtiniai, iš 3-5 (7) lapelių, rudenį šviesiai žalsvi ar geltoni.
- Paprastasis klevas (Acer platanoides) – savaiminė rūšis. Laja ovalinė, maks. aukštis – 25 m. Auga greitai. Lapai dideli, penkiaskiaučiai, rudenį jie gali būti nuo gelsvos iki oranžinės, purpurinės spalvos.
- Platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus) – dar vad. jovaru. Laja ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Lapai ilgakočiai, dideli, penkiaskiaučiai, rudenį žali ar geltoni.
- Raudonasis klevas (Acer rubrum)
- Sidabrinis klevas (Acer saccarinum) – laja retoka, ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Auga greitai. Lapai penkiaskiaučiai, apatinė pusė melsvai balta. Rudenį pagelsta.
- Cukrinis klevas (Acer saccharum) – laja ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Šio medžio lapas vaizduojamas Kanados vėliavoje. Tai vienas spalvingiausių medžių rudenį.
- Varpinis klevas (Acer spicatum) – laja ovalinė, maks. aukštis – 8 m. Lapai triskiaučiai, stipriai dantyti.
- Totorinis klevas (Acer tataricum) – laja rutuliška, maks. aukštis – 10 m. Lapai ovališki arba kiaušiniški, stambiai dantyti. Panašus į ginalinį klevą, gamtoje dažni jų hibridai.
- Dengtažiedis klevas (Acer tegmentosum)