Peržiūrėti šaltinį Lęšiukas

{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:Zmogaus akis.png|thumb|right|300px|Akies sandara]]
'''Lęšiukas''' ({{la|lens}}) – [[Akis|akies]] obuolio išorę dengianti dvigubai išgaubtos formos struktūra, neturinti [[Kraujagyslė|kraujagyslių]] ir [[Nervas|nervų]]. Skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, praleidžiantis [[šviesa|šviesos]] spindulius į [[akis|akį]], juos suglaudžiantis ir dalyvaujantis [[akomodacija|akomodacijoje]]. Savo forma primena išgaubtą [[Lęšis (optika)|lęšį]]. Akyje lęšiukas yra už [[rainelė|rainelės]], užpakaliniu paviršiumi atsirėmęs į [[stiklakūnis|stiklakūnio]] priekinėje dalyje esantį įdubimą. Labiausiai iškilę priekinio ir užpakalinio lęšiuko paviršiaus taškai vadinami ''lęšiuko poliais''. Abu polius jungia 3,6 mm ilgio lęšiuko ašis, ekvatorius, kurio skersmuo apie 9 mm. Prie lęšiuko ties ekvatoriumi prisitvirtinęs lęšiuko pasaitėlis. Lęšiuką dengia [[kapsulė]] – labai plona elastinga plėvelė. Priekiniame paviršiuje kapsulė storesnė. Lęšiukas auga visą gyvenimą, senosios jo dalys centre susispaudžia, lęšiukas storėja, sunkėja. Sulaukus 25-30 metų, jau išsiskiria lęšiuko branduolys, kuris, žmogui senstant, didėja ir kietėja. Kinta lęšiuko spalva. Naujagimio lęšiukas skaidrus, vėliau įgauna gelsvą atspalvį. Lęšiuką [[difuzija|difuziškai]] maitina vandeningas skystis, esantis akies kamerose.

== Lęšiuko ligos ==

Senstant lęšio branduolį sudarančios centrinės skaidulos pradeda kietėti, todėl lęšio forma geba mažiau keistis ir mažėja [[Akomodacija|akomodacijos]] galia. Senatvėje taip pat galimas lęšio centrinių skaidulų drumstėjimas, kuris ilgainiui lemia [[Katarakta|kataraktos]] atsiradimą.

{{Žmogaus anatomija|Akis}}