Poezija

Poezija – grožinės literatūros dalis, kurioje išnaudojamos ne tik tiesioginės prasminės kalbos savybės, bet ir estetinės ar keliančios jausmus, asociacijas. Poezijos kūriniai – eilės. Jos kuriamos pasitelkiant įvairias stilistines kalbos priemones (metaforos, simbolika, ironija, palyginimai ir kt.), kalbos skambesį (asonansas, onomatopėja, aliteracija, ritmas), išreiškiant jausmus bei išgyvenimus. Šios priemonės išplečia ar pakeičia tiesioginę kūrinio kalbos prasmę; dažnai tas pats poezijos kūrinys gali būti interpretuojamas keliais skirtingais būdais. Poeziją yra sunku versti į kitas kalbas ne tik dėl eiliavimo, bet ir dėl kalbos ypatumų (žodžių žaismo ir kt.). Poeziją kuriantis žmogus vadinamas poetu.

Poezijos formos

Daug kultūrų yra sukūrusių savitų poezijos formų. Nuo kitų eilėraščių jos skiriasi griežta konstrukcija: konkrečia rimavimo schema, metru, žodžių ar eilučių pasikartojimais. Neretai vienos kultūros perima kitos kultūros poezijos formas, adaptuodamos savai kalbai ir papročiams; ryškus pavyzdys – haiku.

Populiariausios poezijos formos: