Ad hoc hipotezė
Ad-hoc hipotezė (lot. ad hoc – šiam tikslui) – hipotezė, sugalvota norint paaiškinti neigiamus eksperimentų ar stebėjimų rezultatus, kad būtų galima išgelbėti teoriją nuo paneigimo. Ypač dažnai naudojama pseudomoksluose, kartais – religijoje, politikoje.
Tokios hipotezės taip pat naudojamos ir moksle, kai niekaip kitaip neišeina paaiškinti stebėjimų rezultatų. Žinomiausi pavyzdžiai buvo A. Einšteino kosmologinė konstanta ir hipotezė, kad žemynai dreifuoja dėl gravitacijos.
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vašingtono universiteto profesoriaus W. S. Bainbridge atliktas eksperimentas paneigė mitą, kad naudojant bioritmų teoriją galima nustatyti įsčiose esančio vaiko lytį 95 % tikslumu. Eksperimentas parodė, kad lytis atspėjama maždaug 50 % tikslumu – tokį patį rezultatą gautume mėtydami monetą. Tada buvo sugalvota ad hoc hipotezė: didelė dalis eksperimento metu tikrintų kūdikių yra homoseksualai, todėl jų biolaukai rodo kitą lytį.
- Labai populiari ad – hoc hipotezė yra vadinamasis skeptiko efektas. Ji teigia, kad skeptiškai nusiteikusio žmogaus dalyvavimas eksperimente laikinai anuliuoja tiriamojo paranormalius sugebėjimus (telepatija ar panašiai). Taip „paaiškinama“, kodėl absoliuti dauguma eksperimentų neparodė jokių paranormalių sugebėjimų egzistavimo.
Kiti atvejai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Organizacijoje ad hoc gali reikšti laikinai susikūrusią komandą, kuri išsiskirsto, kai užduotis įvykdyta. Adhokratijos yra laikinos – jos gali greitai persitvarkyti iškilus naujoms sąlygoms. Svarbiausias adhokratijos tikslas – puoselėti adaptyvumą, lankstumą ir kūrybiškumą, ypač susiklosčius aplinkybėms, kurioms būdingas aukštas netikrumo, dviprasmiškumo ir informacijos perkrovimo lygis.