Gloguvo kunigaikštystė

	Księstwo Głogowskie ; Gloguvo kunigaikštystė
	Bohemijos vasalė nuo 1331
	Herbas
	Location of Gloguvo kunigaikštystė 1251 (žalia)
Sostinė	Gloguvas
Kalbos	lenkų
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Silezijos padalinimas	1251 m., 1251
- Prijungta prie Prūsijos	1815 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gloguvo kunigaikštystė (lenk. księstwo Głogowskie), Glogau hercogystė (vok. Herzogtum Glogau) – viena iš Silezijos kunigaikštysčių, valdoma Silezijos Piastų, su sostine Gloguve.

1177 m., valdant Konradui Laibakojui, jauniausiam didžiojo kunigaikščio Vladislavo II Tremtinio sūnui, Gloguvas tapo kunigaikštystės sostine. Konradui mirus tarp 1180–1190 m. žemes paveldėjo jo vyresnysis brolis Boleslavas I Aukštasis, Vroclavo kunigaikštis. Boleslavo I anūkui kunigaikščiui Henrikui II Pamaldžiajam žuvus Legnicos mūšyje, šio sūnūs pasidalijo Vroclavo kunigaikštystę. Konradas I, kuris tėvo žuvimo metu buvo dar vaikas, vėliau irgi pareiškė savo teises, ir 1251 m. jis gavo Gloguvą iš savo brolio Boleslavo II Raguotojo, kuris buvo Legnicos kunigaikštis.

Valdant Konrado sūnui Henrikui III kunigaikštystė sumažėjo, nes žemes toliau dalino, buvo sudaromos dar mažesnės kunigaikštystės, tokios kaip Scinavos (Ścinawa) ir Žagano (Żagań) kunigaikštystės 1273 m., o 1312 – Olesnicos (Oleśnica) ir Voluvo (Wołów) kunigaikštystės.

1331 m. mirus Pžemkui II (Przemko II) kunigaikštystė pasidarė Bohemijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio ir Šventosios Romos imperijos vasalu. 1368 m. Bohemijos karalius ir Šventosios Romos imperatorius Karolis IV Liuksemburgietis prisijungė pusė Gloguvo kunigaikštystės, o kitą pusę atidavė Žagano kunigaikščiui Henrikui V Geležiniam.

1476 m. Gloguvą valdžiusi Piastų atšaka išnyko, kai mirė Henrikas XI (Henryk XI Głogowski). Prasidėjo konfliktai dėl įpėdinystės tarp Žagano kunigaikščio Jano II ir Brandenburgo elektoriaus Albrechto III (Albrecht III, kitaip Albrecht Achilles), kurį rėmė Vengrijos karalius Matijas Korvinus (Hunyadi Mátyás). Rezultatas buvo toks, kad šiaurinė kunigaikštystės dalis 1482 m. buvo prijungta prie Brandenburgo markgrafystės, o 1488 m. Matijas užkariavo Gloguvą ir kunigaikščiu padarė savo sūnų Janošą Korviną (János Corvinus).

Bohemijos ir Vengrijos karalius Vladislavas II 1491 m. padovanoja Gloguvo valdas savo broliui Jonui Albrechtui, o 1499 m. – Žygimantui Senajam, kurie abu vėliau tapo Lenkijos karaliais. Kai 1526 m. Vladislavo sūnus Liudvikas II Jogailaitis mirė, Bohemijos karūnos žemes kartu su Gloguvu paveldėjo imperatorius Ferdinandas I Habsburgas.

Gloguvas liko dalimi Bohemijos karalystės žemių kaip provincija Silezijoje iki Pirmojo Silezijos karo pabaigos 1742 m., Gloguvo žemės kaip ir didžiuma Silezijos tapo Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo žemėmis. Lenkija šios žemės tapo tik po Antrojo pasaulinio karo.