Daugpilio tvirtovė

55°53′11″ š. pl. 26°29′42″ r. ilg. / 55.88639°š. pl. 26.49500°r. ilg. / 55.88639; 26.49500

Daugpilio tvirtovė (latv. Daugavpils cietoksnis, Dinaburgas cietoksnis, rus. Даугавпилсская кре́пость, Динабургская крепость, Двинская крепость) – XIX a. pradžios tvirtovė Daugpilyje, Latvijos istorijos ir architektūros paminklas. Be to, tai vienintelė, gerai išsilaikiusi be žymesnių pokyčių, tokio tipo tvirtovė Rytų Europoje. Fortifikacinių statinių kompleksas įsikūręs abiejuose Dauguvos upės krantuose, užima virš 150 ha teritoriją. Šalia pastatytas Daugpilio geležinkelio tiltas.

Istorija

Projektas

Įvertinęs vietovės išskirtinę strateginę padėtį, Dinaburgo tvirtovei parinko vietą, parengė projektą ir statybos darbams vadovavo inžinierius generolas leitenantas Jegoras Hekelis (Егор Фёдорович Гекель, J.F. Heckel). Jis taip pat organizavo tvirtovės atstatymą po prancūzų kariuomenės puolimo.

Tvirtovės planavimo darbai prasidėjo iš karto po Pirmojo ATR padalijimo, kai Latvija atiteko Rusijos imperijai, 1772 m., carui Aleksandrui I išleidus potvarkį statyti tvirtovę. Tikintis sustiprinti vakarinę imperijos sieną, statybos prasidėjo 1810 m, Napoleonui jau pradėjus žygį į Rytus. Nežiūrint ilgų statybų pertraukų dėl didelių Dauguvos potvynių ir lėtų darbų tempų, tvirtovėje pagrindiniai darbai užbaigti 1864 m., o visa tvirtovė – 1878 m.

Dinaburgo tvirtovė

Tvirtovės statyboje dalyvavo apie 10 000 darbininkų, dirbusių dviem pamainomis. Napoleono kariuomenė pirmą kartą atakavo nebaigtą statyti tvirtovę 1812 m. liepos 1-3 d., padarė sugriovimų. Prancūzų 24 000 kareivių armijai priešinosi 3 300 kareivių įgula su 200 patrankų.

1830 m. tvirtovėje paskelbta karo padėtis ryšium su lenkų sukilimu. 1831 m. kovo 24 d. iš čia pasiųsti jėgerių pulkai malšinti sukilėlių. Antroje 1830 m. pusėje į specialiai pastatytą tvirtovėje statinį perkeltas artilerijos arsenalas iš Vilniaus.
1833 m. birželio 2 d., dalyvaujant carui Nikolajui I ir aukščiausiems Rusijos davasininkams, tvirtovė buvo iškilmingai pašventinta.
1863 m., vėl kilus lenkų maištui, tvirtovėje paskelbta karo padėtis. Iš Revelio (dab. Talino) tvirtovės sustiprinti ginkluotei atsiųstos 258 įvairaus kalibro ir tipo patrankos.
1860–1870 m. laikotarpyje paklotas vandentiekis, pastatytas vandens pakėlimo bokštas su garo mašina ir siurbliu. Taip pat išgrįstos visos gatvės, kai kurie vidiniai kiemai apskritais akmenimis. Autentiškas grindinys vietomis išlikęs.
1869 m. gruodžio 18 d. įsteigta Didžiojo kunigaikščio Nikolajaus Aleksandrovičiaus vaikų priegauda našlaičiams ir be priežiūros paliktiems dirbančių kareivių vaikams. Rugsėjo 1 d. tvirtovėje įsteigti Vilniaus apskrities artilerijos sandėliai su valdyba.
1875 m. įkurtas Rusijos Raudonojo Kryžiaus „Dinaburgo vietos komitetas“.
1881 m. įsteigta vyriausybės telegrafo stotis.
1887 m. sukurta tvirtovės priešgaisrinė ir žandarų komandos. Abi jos panaikintos 1914 m.

Dvinsko tvirtovė

1893 m. miestas ir tvirtovė caro Aleksandro III įsakymu pakeitė pavadinimą – tapo Dvinsku ir Dvinsko tvirtove.
1897 m. tvirtovė įgauna tvirtovės-sandėlio statusą.
1912 m. įvestas elektrinis apšvietimas; centriniame skvere (Komendanto sode) pastatytas paminklas iš patrankų vamzdžių pažymėti 1812 m. Tėvynės karo šimtmetį.
1914 m. įkurta Dvinsko karinė apygarda, dalį valdybų laikinai perkeliant iš Vilniaus, sustiprinant ginkluotę. I Pasaulinio karo metu tvirtovėje veikė viena didžiausių karo ligoninių, taip pat patrankų ir kulkosvaidžių remonto, atsarginių dalių, amunicijos gamybos dirbtuvės, artilerijos laboratorija. Vokiečiai nesugebėjo užimti pafrontės Dvinsko keletą metų – į tvirtovę įžengė tik 1918 m. vasario mėn. 1915–1920 m. laikotarpyje tvirtovėje vienas kitą keitė 5 garnizonai: caro, vokiečių, bolševikų, lenkų ir latvių.
1920–1940 m. tvirtovė priklausė Latvijos karinėms pajėgoms.

Daugpilio getas

1941–1944 m. tvirtovę buvo užėmusi Vermachto kariuomenė. Čia veikė tarybinių karo belaisvių lageris „Stalag-340“ ir Daugpilio getas, iš kurio buvo paimami žydai sušaudymui Poguliankos miške (dab. Daugpilio Mežciemo rajone).

Aviacijos mokykla

1948–1993 m. tvirtovėje veikė Daugpilio Aukštoji karo aviacijos inžinierių mokykla (Даугавпилсское высшее военное авиационное инженерное училище), 4 ir 5 metų trukmės studijose ruošusi specialistus TSRS karo aviacijai. Kursantai mokymuisi naudojosi pagarsėjusiu trečios kartos naikintuvu MIG-25, kuris tarybinio lakūno pabėgėlio Viktoro Belenko 1976 m. buvo nuskraidintas į Japoniją, ten japonų ir amerikiečių išstudijuotas ir po to grąžintas į TSRS. Plečiantis mokymo įstaigai, buvo be suderinimo nugriauti trukdantys istoriniai statiniai, vietoje jų pastatant standartinius gyvenamuosius daugiabučius.

Architektūra

Vieningas gynybinių statinių ansamblis išsidėstęs abipus Dauguvos: kairiajame krante įrengtas prietilčio placdarmas, dešiniajame – pagrindinė tvirtovės dalis citadelė. Krantus jungė medinis pontoninis tiltas, pakrantėmis driekėsi apsauginiai pylimai nuo potvynių. Monumentalios fortifikacinės sistemos dalys – pagrindinio pylimo eskarpai, 8 bastionai, 6 ravelinai, redutai, liunetės – apdailintos tašytais ir skaldytais akmenimis, mūriniai skliautuoti kazematai išsiskiria atliktų darbų tikslumu ir kruopštumu, pasinaudojant Rusijos ir Europos geriausių architektūros mokyklų patyrimu.

Karinis miestelis

Tvirtovė primena įtvirtintą karinį miestą: plane ovalo formos teritorija padalinta į atskirus taisyklingus kvartalus. Tarp kvartalų įrengta kvadratinė 150x150 m paradinė aikštė, supama administracinių ir gyvenamųjų statinių. Virš aikštės buvo iškilusi dominuojanti 60 m aukščio dvibokštė barokinė bažnyčia. XIX a. pradžioje ji buvo paversta stačiatikių cerkve. Tarpukaryje pamaldos joje vykdavusios kelių konfesijų tikintiesiems. 1944 m. šis architektūros paminklas su ten įvarytais kaliniais susprogdintas.

Visi pastatų fasadai yra ampyrinio stiliaus, išskyrus vandens bokštą ir Nikolajaus vartus, kurie yra pseudogotikinio stiliaus. Pagal generolo leitenanto Kristiano Truzsono (Христиан Иванович Трузсон) detalųjį užstatymo projektą (1816 m.) buvo nutiestos pagrindinės 21 m pločio ir šalutinės 10 m pločio gatvės. Tarp jų išdėstyti kariniai ir privatūs pastatai išskirti į atskiras zonas. Dviejų-trijų aukštų statiniai, priklausę komendantui, štabui, artilerijos ir inžineriniams arsenalams, 1000 vietų karo ligoninei, kareivinėms, taip pat gyvenamieji namai pastatyti pagal Sankt Peterburge dirbusio architekto Aleksandro Štauberto (Александр Егорович Штауберт) projektus, pabrėžiančius vėlyvojo klasicizmo stilių.

Tvirtovės vartai

Ketverių vartų pavadinimai suteikti imperatoriaus Aleksandro I ir jo brolių, didžiųjų kunigaikščių, garbei. Vartų statyba rėmėsi A. Štauberto projektais. Dekoruojant pietinius Michailo vartus ir vakarinius Nikolajaus vartus, panaudoti egiptietiškos architektūros bei gotikos motyvai. Buvo remtasi Prūsijos tvirtovės Koblence – Franco forto – pavyzdžiu. Rytiniai Aleksandro ir šiauriniai Konstantino vartai savo architektūra buvo panašūs. Pastarieji buvo išardyti 1962 m., norint įvežti į karo mokyklos teritoriją didelių gabaritų krovinį.

Miesto valdžios užsakymu 2008 m. atlikti Nikolajaus ir 2010 m. – Aleksandro vartų būklės pilni istoriniai, kultūriniai ir techniniai tyrimai, paruošti techniniai restauracijos projektai.

Tvirtovės būklė

Nuo 2009 m. tvirtovės teritorijoje vykdomi įvairūs tvarkymo darbai: tiesiami nauji elektros ir kiti kabeliai, atnaujinami vamzdynai, apšvietimas, asfaltu padengtos vietos keičiamos į plytelių dangas, restauruojami atskiri pastatai. 2011 m. atnaujintame vandens pakėlimo bokšte įsikūrė tvirtovės kultūros ir informacijos centras, kuriame dirba tvirtovės valdytojas ir projektų ekspertas. Ruošiamasi keletą pastatų pritaikyti ir perduoti miesto policijos reikmėms. 2012 m. planuojama užbaigti Arsenalo restauraciją, įkurdinant jame iš Dvinsko kilusio dailininko ekspresionisto Marko Rotko Menų centrą. Artimiausiais metais bus atnaujinti Nikolajaus vartai ir į jį vedantis medinis tiltas, Nikolajaus gatvės istorinis profilis.

Atstatyti istoriniai vidinių gatvių pavadinimai, atnaujinta statinių numeracija. Kraštotyrininkų, Latgalos tyrinėtojų fondo pastangomis vykdomi teritorijos valymo, želdinių retinimo darbai. Kompleksas atviras turistų lankymui.

Garsios asmenybės

Istorikų paskaičiavimais, tvirtovėje imperatorius Nikolajus I lankėsi 13 kartų.
Tvirtovėje 1847–1859 m. tarnavo generolas leitenantas, publicistas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas Vasilijus Rotkirchas (Василий Алексеевич фон Роткирх).
Tvirtovėje buvo įrengtas ostrogas politiniams kaliniams, jame kalėjo garsūs dekabristai, maištininkai prieš caro valdžią V. Kiuchelbekeris, N. Morozovas, V. Miakotinas, A. Pešechonovas.
Lageryje „Stalag-340“ 1942 m. buvo uždarytas totorių poetas Sovietų Sąjungos didvyris Musa Džalilis.