Deklinacija

Pusiaujinė koordinačių sistema

Astronomijoje deklinacija (žymima dec arba δ) – viena iš dviejų pusiaujinės koordinačių sistemos koordinačių; kita koordinatė yra rektascensija arba valandinis kampas. Deklinacija yra kaip geografinės platumos atitikmuo, projektuojamas į dangaus sferą ir matuojamas laipsniais į šiaurę ir pietus nuo dangaus pusiaujo. Tiktai taškai nutolę į šiaurę nuo dangaus pusiaujo turi teigiamą deklinaciją, o taškai nutolę į pietus – neigiamą deklinaciją.

• Šviesulys, esantis dangaus pusiaujyje turi deklinaciją 0°.
• Šviesulys, esantis dangaus šiaurės ašigalyje turi deklinaciją +90°.
• Šviesulys, esantis dangaus pietų ašigalyje turi deklinaciją −90°.

Ženklas prieš deklinaciją rašomas netgi jei deklinacija yra teigiama. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami deklinacijai nusakyti, bet dažniausiai ji yra atskaitoma laipsniais, kampinėmis minutėmis ir kampinėmis sekundėmis.

Šviesulys, kuris kerta zenitą, turi deklinaciją, lygią stebėtojo geografinei platumai, su šiaurės platumomis naudojant teigiamas deklinacijas. Poliuje esanti žvaigždė turi deklinacijas, artimas +90° arba -90°. Šiaurinėse platumose φ > 0, dangaus šviesuliai, turintys deklinacijas didesnes kaip 90° – φ, yra visada matomos (niekada nenusileidžiančios).

Jeigu kampus matuosime ne pagal dangaus pusiaują, o horizonto atžvilgiu, tie kampai bus vadinami azimutu ir aukščiu virš horizonto.

Žvaigždės

Kadangi žvaigždė išlieka stebint iš Žemės ta pačia kryptimi, jos deklinacija metai iš metų išlieka beveik pastovi. Visgi tiek rektascensija, tiek deklinacija pamažu kinta dėl lygiadienio taškų slinkimo, kurį sukelia Žemės ašies precesija, nutacijos, žvaigždės savojo judėjimo ir dėl metinio paralakso.

Kintanti deklinacija

Saulės sistemos kūnų deklinacija kinta daug sparčiau negu tolimų žvaigždžių.

Saulė

Saulės deklinacija (δ) yra kampinis atstumas tarp dangaus pusiaujo ir Saulės disko centro. Kadangi kampas tarp Žemės sukimosi ašies ir Žemės orbitos plokštumos yra maždaug pastovus, tai δ kinta kartu su metų laikais ir kitimo periodas yra vieneri metai, kas yra laikas, per kurį Žemė apskrieja savo orbita aplink Saulę.

Kai Žemės ašies projekcija į orbitos plokštumą sutampa su Žemę ir Saulę jungiančia linija, kampinis atstumas tarp pusiaujo plokštumos ir minėtos linijos yra didžiausias ir savo verte lygus 23°27'. Tai nutinka saulėgrįžų metu. Taigi δ = +23°27' kai šiauriniame pusrutulyje yra vasaros saulėgrįža ir δ = -23°27' kai šiauriniame pusrutulyje yra žiemos saulėgrįža. Dėl Žemės ašies posvyrio, kampas tarp Žemės pusiaujo plokštumos ir linijos Žemė – Saulė (arba ekliptikos plokštumos), po truputį mažėja.

Kai Žemės ašies projekcija į orbitos plokštumą yra statmena linijai, einančiai per Žemę ir Saulę, kampas tarp šios linijos ir Žemės pusiaujo yra lygus nuliui. Tai nutinka lygiadienių metu. Taigi δ yra 0° kai Saulė yra lygiadienyje.

Kai norima rasti Saulės deklinaciją tam tikrą metų dieną, atliekami tokie skaičiavimai.

Dėl pakankamai mažo Žemės orbitos ekscentriciteto, galima paprastumo dėlei laikyti, kad Žemė skrieja apskritimine orbita, o tada δ aprašys tokia išraiška:

$\delta =-23.45^{\circ }\cdot \cos \left[{\frac {360^{\circ }}{365}}\cdot \left(N+10\right)\right]$

kur cos skaičiuojamas laipsniais; if cos skaičiuojamas radianais, 360° lygybėje turi būti pakeisti į 2π ir tada duos δ reikšmę laipsniais; $N$ yra metų diena, pradedama skaičiuoti nuo sausio 1 ir parodanti kiek dienų praėjo nuo sausio 1.

Šią išraišką galima užrašyti ir kita forma:

$\delta =23.45^{\circ }\cdot \sin \left[{\frac {360^{\circ }}{365}}\cdot \left(N+284\right)\right]$

Labiau praktiška naudoti tokią formulę:

$\ \delta ={\frac {180^{\circ }}{\pi }}\cdot (0.006918-0.399912\cos \gamma +0.070257\sin \gamma -0.006758\cos 2\gamma +0.000907\sin 2\gamma -0.002697\cos 3\gamma +0.00148\sin 3\gamma )$

kur

$\gamma ={\frac {2\pi }{365}}(N-1)$

yra trupmeninė metų dalis išreikšta radianais.

Kur kas tikslesnės kasdienines vertės susietos su keturių keliamųjų metų ciklu yra pateikiamos Saulės deklinacijų lentelėje.

Diagrama vaizduoja kaip keičiasi Saulės kelias dangaus sferoje per metus keičiantis Saulės deklinacijai. Azimutas atskaitytas nuo šiaurės taško laipsniais °N, kur Saulė teka ir leidžiasi vasaros ir žiemos saulėgrįžų metu vietovėje su 56° šiaurės platuma.

Taip pat skaitykite

• Pusiaujinė koordinačių sistema
• Rektascensija
• Ilguma
• Geografinė platuma

Nuorodos

• Saulės deklinacijų lentelė: tikslios vertės ketveriems metams iš keliamųjų metų ciklo
• Deklinacijų funkcija Excel, CAD ar kitokioms programoms Archyvuota kopija 2014-12-13 iš Wayback Machine projekto. The Sun API yra nemokama ir itin tiksli. Skirta Windows operacinėms sistemoms.