Keršulis
| Columba palumbus |
|---|
Keršulis (Columba palumbus) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Columba palumbus Linnaeus, 1758 |
Keršulis (Columba palumbus) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis, kuris nuo ulduko skiriasi balta dėme priekiniame sparno krašte.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Keršulis yra didžiausias iš karvelių. Patino ir patelės galva bei kaklas melsvai pilki. Kaklo šonai ir užpakalinė pusė žalio bei purpurinio atspalvio. Krūtinė violetiškai rausva. Kaklo šonuose ir sparnų priekyje yra po didelę baltą dėmę. Nugarinė dalis rusva, apatinė – pilka. Uodegos gale plati tamsi juosta. Snapas geltonas, tik pamatinė dalis raudona. Kojos violetiškai raudonos. Rainelė šviesiai geltona. Jauniklių krūtinė rusvo atspalvio, kaklas be baltų dėmių ir be metalo atspalvio. Tik išsiritę jaunikliai apaugę retais, plaukus primenančiais gelsvais pūkais, oda melsvai pilka. Snapas juodas, viršūnė gelsva.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Išimo vidurupio ir Omsko srities. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Baltąją jūrą, Kamos aukštupį, Tiumenę. Pietuose arealas tęsiasi iki Viduržemio jūros, Sirijos, Irako. Arealo dalis yra tarp Kopetdago, Tian Šanio, Himalajų ir Mažosios Azijos. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje. Žiemoja pietinėje ir vakarinėje arealo dalyje.
Lietuvoje dažnas, paplitęs visame krašte. Retesnis grynuose pušynuose.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Veisimosi periodu aptinkamas miškuose, parkuose, miestų bei gyvenviečių želdiniuose. Dažnesnis mišriuose įvairaus dydžio miškuose ir miškeliuose, su paprastosios eglės priemaiša. Laikosi ir mišriuose lapuočių želdiniuose. Parkuose, priemiesčių želdiniuose, botanikos soduose, pamiškių sodybose, medelynų apsauginiuose želdiniuose apsigyvena ten, kur yra paprastųjų ir dygiųjų eglių, kėnių, maumedžių, pocūgių ir tujų.
Veisimosi periodu keršulis aktyvus dieną. Lizdus krauna medžiuose ir krūmuose. Lizdo vieta priklauso nuo medžio ar krūmo amžiaus: jaunose eglėse – prie kamieno, senesnėse – ant šakos galo arba viduryje šakos. Vienoje dėtyje paprastai būna 2 kiaušiniai, abiejų porelės narių perimi apie 16 dienų. Per vasarą išaugina dvi vadas, tačiau, žuvus nemažai dėčių, deda pakartotinai, kartais ne vieną, o keletą kartų.
Lesa piktžolių (svėrių, kiaulpienių, šeryčių) sėklas, uogas (mėlynes, žemuoges, avietes), krūmų vaisius (serbentus, šermukšnius), pumpurus, pušų, eglių, ąžuolo sėklas ir vaisius. Vasarą keršulis aptinkamas grūdinių kultūrų laukuose. Pirmomis dienomis jauniklius maitina stemplėje sumirkusiu maistu ir išbrinkusiomis stemplės sienelių ląstelėmis.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Keršulis
-
Keršulio kiaušinis
-
Keršuliai Paryžiuje
-
Keršuliai medyje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.