Juodoji antis
| Melanitta nigra | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Juodoji antis (Melanitta nigra) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Melanitta nigra Linnaeus, 1758 |
Juodoji antis (Melanitta nigra) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juodoji antis truputį didesnė už didžiąją. Patinas juodos spalvos, melsvo blizgesio. Snapas pilkai juodas su oranžine dėme tarp šnervių, jo pamatinėje dalyje yra gumbas. Kojos rudos, rainelė ruda. Patelė tamsiai ruda, galvos šonai žemiau akių, kaklas ir gerklė šviesesni. Pilvas šviesiai rudas. Snapas žalsvai juodas, kartais vienspalvis, o kartais – su geltona ar oranžine juostele tarp šnervių. Kojos bronzinės spalvos su juosvomis plėvėmis. Jaunikliai panašūs į patelę, pilvo srityje didelis šviesus plotas.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Lenos deltos. Šiaurėje arealas siekia arktines Europos pakrantes, Jamalo, Taimyro pusiasalius. Į pietus paplitusi iki Lenos, Obės žemupio, Uralo šiaurinės Dvinos aukštupio. Taip pat gyvena Islandijos, Britų, Špicbergeno, Hijumos, Saremos salose. Žiemoja Ramiojo ir Atlanto vandenyno pakrantėse.
Baltijos jūroje žiemojimo metu negausi. Migruodamos skrenda pro Lietuvą.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Peri atviruose tundros arba miškatundrės ežeruose. Taigoje – pelkėtose vietose. Žiemoja jūros neužšąlančiuose pakraščiuose, sekliose įlankose. Gerai nardo ir plaukioja.
Monogamas. Vienoje dėtyje paprastai būna 6–8 kiaušiniai, sveriantys apie 65 gramus. Perėjimo laikas – apie 30 dienų.
Minta moliuskais, vabzdžiais ir jų lervomis, vabalais, kirminais, vėžiagyviais, augalų šakniastiebiais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.