Oro mūšis
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Oro mūšis (angl. dogfight; rus. воздушный бой) – ginkluota kova ore siekiant sunaikinti priešininko aviaciją (lėktuvus, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius, raketas ir kt.; anksčiau – ir dirižablius ar oro balionus). Oro mūšyje gali dalyvauti įvairių dydžių pajėgos – nuo pavienių orlaivių iki ištisų eskadrų.
Naikintuvų oro mūšis prasideda suartėjimu, toliau seka viena ar kelios atakos ir išėjimas iš mūšio. Ginkluotų nenaikintuvų (bombonešių, torpednešių ir kt.) mūšis su naikintuvais – tai manevravimo stengiantis išvengti kontakto ar užimti geresnę padėtį ir šaudymo derinys.
Oro mūšių rūšys:
- Glaudusis oro mūšis – naikintuvai manevruoja stengdamiesi užimti palankią šaudyti padėtį, paprastai priešininko lėktuvo užpakalinėje pussferėje, kur galimybė atsišaudyti minimali. Sunkiųjų lėktuvų užpakalinė pussferė paprastai ginama tam skirtais kulkosvaidžiais, aviacinėmis patrankomis, įrengtomis lėktuvų uodegoje ar korpuso viršuje arba apačioje esančiose kabinose. Šiuos kulkosvaidžius ir patrankas valdo oro šauliai. Kartais šie ginklai būna nuotolinio valdymo.
- Atokusis oro mūšis – jo metu kaunamasi raketomis, kurios gali būti leidžiamos iš toli. Toks mūšis gali prasidėti lėktuvams suartėjus per 150–200 km. Šiuose mūšiuose labai svarbi gali būti radioelektroninė kova, maskuojanti tiek lėktuvus, tiek raketas.