Įstatymų leidžiamoji valdžia
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Įstatymų leidžiamoji valdžia – institucija, kuriai patikimas įstatymų (t. y. aukščiausios teisinės galios norminių aktų, reguliuojančių svarbiausius visuomeninius santykius) priėmimas.
Valstybėse, kuriose valdžios šakos yra atskirtos tokia institucija paprastai vadinama parlamentu, kurį sudaro renkami atstovai. Jie išreiškia įvairius visuomenės interesus, taip pat atstovauja visai visuomenei. Kartu reikia pažymėti, kad ne tik parlamentas, bet ir pati tauta tiesiogiai gali priimti įstatymus. Tačiau daugelis įstatymų priimami parlamento laikantis sudėtingos įstatymų leidybos procedūros.
Parlamentas – bendrinis įstatymų leidžiamosios institucijos pavadinimas. Įvairiose šalyse jis vadinamas skirtingai: kongresas, riksdagas, folketingas, asamblėja, nacionalinis susirinkimas, parlamentas ir pan. Parlamento narių skaičių, parlamento struktūrą, darbo procedūras nustato kiekvienos šalies konstitucija ir įstatymai, taip pat parlamentų reglamentai (statutai).
Kai kurių šalių konstitucijos pripažįstą deleguojamąją įstatymų leidybą, kai konstitucijos numatytais atvejais ir sąlygomis vykdomoji valdžia perima turinčių įstatymo galią bendro pobūdžio aktų kūrimo teisę.