Marvanas II
| Marvanas II | |
|---|---|
| Marvano II vardo kaligrafija | |
| Gimė | apie 684 m. |
| Mirė | 750 m. Egiptas |
| Tėvas | Muhamedas ibn Marvanas |
| Pareigos | kalifas 744–750 m. |
Marvanas II (arab. مروان بن محمد = Marwān ibn Muḥammad, apie 684–750 m.) – VIII a. paskutinis arabų kalifas iš Omejadų dinastijos, valdęs 744–750 m.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Marvanas II buvo Muhamedo, kalifo Marvano I sūnaus, sūnus (Marvanas ibn Muhamedas). Jis 12 metų išbuvo Armėnijos valdytoju, kur užsigrūdino kovose Kaukaze ir Azerbaidžane. Jo pajėgas sudarė maži, apmokami ir patyrusių vadų vadovaujami daliniai. 744 m. jis parėmė Jazidą III nuverčiant kalifą Validą II, tačiau tais pačiais metais mirus Jazidui III pareiškė savo pretenzijas tapti kalifu prieš Jazido III įpėdiniu patvirtintą Ibrahimą ibn Validą. Marvano pajėgos sumušė pagrindinio kito konkurento Suleimano ibn Hišamo (kalifo Hišamo sūnaus) pajėgas ir pačioje 744 m. pabaigoje Marvanas įžengė į Damaską. Ibrahimas ibn Validas ir Suleimanas ibn Hišamas pasitraukė į Palmyrą. Vienas pirmųjų tikslų, kurį įgyvendino Marvanas II, buvo sostinės perkėlimas iš Damasko į Haraną, kur buvo jam artimesni ir ištikimesni kaisitų klanai.
Kol Marvanas II kariavo Sirijoje ir Irake, 747 m. Chorasane iškilo nauji sukilėliai, vedami Abu Muslimo su šūkiu už Mahometo šeimos įpėdinius. Iš tikro tai buvo Abasidų organizuotas sukilimas, istorijoje žinomas „Abasidų revoliucijos“ pavadinimu, kurį Marvanas II įvertino per vėlai ir karas (Trečioji fitna) tarp Omejadų dėl sosto virto karu dėl visos dinastijos išlikimo. Abu Muslimo pajėgos sparčiai augo iš musulmonų persų, šiitų ir kitų, priešiškai nusiteikusių Omejadams. Chorasano valdytojas pabėgo ir sukilėliai užėmė Mervą. Po to Abu Muslimas sumušė tris Marvano II pasiųstas armijas. 750 m. Abu Muslimo pajėgos triumfališkai įžengė į Kufą ir vėliau tais metais sumušė Marvano II pajėgas lemiamame mūšyje prie Didžiojo Zabo upės. Marvanas II pabėgo į Siriją, o po to į Palestiną, bet nesulaukė paramos. Po to jis pasitraukė į Egiptą, kur buvo suimtas ir nužudytas tais pačiais 750 metais. Omejadai prarado valdžią kalifate ir naujas kalifas Abual Abasas as Safa pradėjo Abasidų dinastiją. Marvanas II taip pat buvo paskutinis kalifas, valdęs vientisą kalifatą, nes po Abasidų įsigalėjimo atskilo vakarinės kalifato dalys, kur pasitraukęs Omejadų atstovas Abdur Rahmanas I pratęsė dinastiją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Enciklopedija Britannica
- Asma Afsaruddin. The First Muslims: History and Memory, 2013