Urantijos knyga

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pirmasis lietuviškas Urantijos Knygos leidimas 2004 m. išleistas Urantijos Fondo

Urantijos knyga – dvasinės ir filosofinės tematikos kūrinys, aptariantis Dievą, mokslą, religijas, istoriją, filosofiją ir likimą. Kartais knyga dar vadinama Urantijos dokumentais, arba Penktuoju Epochiniu Apreiškimu. Knyga buvo sukurta Čikagoje, Ilinojaus valstijoje maždaug tarp 1924 ir 1955 metų (knygos leidėjų teigimu, dokumentai gauti apie 1934–1935 metus), tačiau jos autorystė išliko neaiški.

Knygos autoriai žodį Urantija pristato kaip dvasinį Žemės vardą ir tvirtina, kad jų tikslas yra „pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą“, „stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą“. Autoriai pateikia savo supratimą: apie gyvybės atsiradimą ir gyvenimo prasmę, žmonijos vietą visatoje, nagrinėja Dievo ir žmonių santykius bei pristato išsamią Jėzaus biografiją.

Naujai įsikūrusi organizacija Urantia Foundation knygą anglų kalba pirmą kartą išleido 1955 m. Šiuo metu Urantijos knyga išversta į keturiolika kalbų. Knyga lietuvių kalba išleista 2004 m. Išversta į lietuvių kalbą Algimanto Jokubeno.

2001 m. JAV prisiekusiųjų teismas Oklahomoje nutarė, kad organizacijos „Urantia Foundation“ 1983 m. atnaujintos knygos autorinės teisės yra negaliojančios. JAV apeliacinis teismas dar kartą patvirtino prisiekusiųjų teismo nutarimą, teigiantį, kad organizacijai „Urantia Foundation“ nepriklauso autorinės teisės į Urantijos knygą ir knygos angliška versija nuo 1983 m. yra laikoma viešo naudojimo tekstu Jungtinių valstijų teritorijoje. 2006 m. taip pat pasibaigė autorinių teisių į anglišką Urantijos knygos tekstą už JAV ribų galiojimas. Todėl visos knygos versija užrašyta ir įgarsinta nemokamai prieinama internetu.

Knygos struktūra

„Urantijos knyga“ dėl savo ilgos 2097 puslapių apimties turi du turinius, kurių pirmasis pateikią 196 knygos dokumentų sąrašą su šalia nurodytais tariamais dokumentų autoriais – panaudojant vėliau knygoje aprašytus dvasių kategorijų pavadinimus (pvz., „Dieviškasis Patarėjas“). Antrasis knygos turinys šalia dokumentų pateikią jų skyrių pavadinimus ir kartais gilesniu lygiu: kitaip įvardintą pagrindinę to skyriaus temą; IV dalyje panaudotos trumpos tų skyrių citatos (pvz.: „..pasakykite Jonui, kad jis nėra užmirštas.“, „Aš esu tas prisikėlimas ir gyvenimas…“, „…mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš.“).

Po orientavimuisi skirtų turinių, knygos įvadas supažindina su terminologija, išplėtota I dalyje, taip pat paaiškina žodžius ir frazes „kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis.“.

Keturios knygos dalys:

• I dalis: Centrinė Visata ir Supervisatos sudaryta iš 31 dokumento aptariančio kas įvardinama kaip aukščiausi kūrinijos lygiai pradedant nuo to kas yra amžina ir neturi pabaigos „Visuotinis Tėvas“ ir kiti du Trejybės asmenys, „Rojaus Sala“.

• II dalis: Vietinė Visata sukurta iš 25 dokumentų perteikiančių „vietinių visatų“ kilmę, administravimą ir jose veikiančias asmenybes, konkrečiau apibūdinama „Nebadono“ vietinė visata, kurioje pasak knygos yra mūsų planeta. Joje pateikiami pasakojimai apie vietinių visatų gyventojus ir jų darbą, kuris yra suderintas su dvasinio augimo ir progresavimo planu skirtu įvairių tipų būtybėms, taip pat ir žmonėms.

• III dalis: Urantijos Istorija turi 48 dokumentus plačiai nagrinėjančius Žemės istoriją, pateikiant tariamą jos kilmę, paskirtį, evoliuciją, mūsų pasaulio ir jos gyventojų likimą. Papildomi 15 dokumentų aptaria įvairias temas tokias kaip „Religija žmogiškajame patyrime“, Minties Derintojų samprata, „Asmenybės išlikimas“ ir „Kristaus Mykolo savęs padovanojimai“.

• IV dalis: Jėzaus Gyvenimas ir Mokymai pateikta 77 dokumentuose pasakoja apie Jėzaus vaikystę, paauglystę, šeimyninį gyvenimą, tarnystę visuomenei ir įvykius vedusius link jo nukryžiavimo, mirties ir prisikėlimo. Vėlesniuose dokumentuose tęsiama apie jo pasirodymus po prisikėlimo, Pentakostą ir pabaigoje „Jėzaus įtikėjimas“. IV dalis pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą pagalba iliustruoja daugybę sampratų pateiktų pirmose trijose dalyse.