Pereiti prie turinio

Veganizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Veganas)
Atminimo lenta, nešama per Gyvūnų išlaisvinimo žygį Varšuvoje, 2022.

Veganizmas – gyvenimo būdas, kurio esmė – gyvūninės kilmės produktų, ypač maistui, atsisakymas. Dėl etinių motyvų veganai nepritaria gyvūnų naudojimui rūbų ir kitokioms reikmėms, kurios gali sukelti gyvūno skausmą arba jo mirtį. Kartais išskiriamos tam tikros veganizmo kategorijos. Mitybos veganai (arba griežtieji vegetarai) atsisako bet kokių gyvūninės kilmės produktų, ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių, želatinos, pieno produktų, medaus bei kitų gyvūninės kilmės produktų. Etiniais veganais vadinami asmenys, kurie ne tik laikosi veganiškos mitybos, bet veganizmo filosofiją taiko ir kitose gyvenimo srityse, priešinasi gyvūnui panaudojimui bet kokiais tikslais. Jie nenešioja rūbų iš odos, kailių, šilko, pūkų; pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais bei gyvūnų naudojimą pramogoms (cirkų, zoologijos sodų lankymo ir kt.).[1]

Pagrindinės veganizmo priežastys yra etinės, nors gali būti ir kitokių (pvz., sveikatos, dvasinės bei religinės).

Žodis „veganas“ pirmą kartą buvo paminėtas Donaldo Watsono 1944 m., pirmajame žurnalo „Vegan News“ numeryje. Jame jis teigė, jog žmonija turi atsisakyti gyvūnų išnaudojimo, bei tai, kad lig tol vegetarų vartoti pieno produktai negali būti įtraukti į „humanišką dietą“.[2] Tais pačiais metais jis įkūrė Anglijos Veganų Draugiją. Šiuo metu analogiškos veganų asociacijos yra įsisteigusios daugelyje pasaulio valstybių.[3]

Kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Griežtieji vegetarai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vegetarizmo pradžia gali būti siejama jau su Indo slėnio civilizacija 3300–1300 m. pr. m. e.[4][5][6][7] Tarp ankstyvųjų vegetarų buvo indų filosofai Mahavira ir Kunakunda, indų poetas Valuvaras, indų imperatoriai Čandragupta ir Ašoka. Vegetarais buvo graikų filosofai Empedoklis, Plutarchas, Plotinas ir Porfirijus; romėnų poetas Ovidijus, dramaturgas Seneka Jaunesnysis.[8][9] Pirmasis žinomas veganas buvo arabų poetas Al Maaris.[10] Šių ankstyvųjų vegetarų ir veganų motyvacija rėmėsi sveikatos, sielų persikūnijimo, gyvūnų gerovės ir kitais argumentais.

Kaip reikšmingas judėjimas vegetarizmas susikūrė XIX a. Anglijoje ir JAV.[11] Dalis vegetarų visiškai atsisakė gyvūninės kilmės produktų. 1813 m. poetas Persis Šelis išleido „Natūralios dietos pateisinimą“, kuriame skatino atsisakyti gyvūninės kilmės maisto ir alkoholio, o 1815 m. Londono gydytojas William Lambe paskelbė, kad „vandens ir daržovių dieta“ gali pagydyti nuo visų ligų. Lambe teigė, kad mėsos valgymas ir pieno produktų valgymas yra tos pačios sistemos šakos, dėl to jų reikia atsisakyti kartu. XIX a. pradžioje susikūrė ir keletas veganų bendruomenių.

Vegetarų draugija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
photograph
Fruitlands, trumpai gyvavusi veganų bendruomenė, įkurta 1844 m. Harvarde, Masačusetse

1843 m. Alcott House bendruomenės nariai įkūrė Britų ir užsienio draugiją humaniškumo ir gyvūninio maisto atsisakymo skatinimui, kuriai vadovavo Sophia Chichester, turtinga Alcott House bendruomenės mecenatė.[12][13] Alcott House nariai taip pat padėjo įkurti britų Vegetarų draugiją, kurios pirmasis susirinkimas įvyko 1847 m. Ramsgeite, Kente.[14]

Draugijos žurnale „Vegetarian Messenger“ 1851 m. paskelbtame straipsnyje aptarinėtos alternatyvos odiniams batams, o tai rodo, kad draugijoje buvo veganų, kurie visiškai atsisakė gyvūninių produktų ir ne tik maistui.[15]

Etika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etinis veganizmas remiasi žinojimu, kad gyvūnai yra galinčios jausti skausmą ir norinčios gyventi būtybės. Tai laikoma pakankama sąlyga, kad jie nebūtų kankinami ar žudomi. Veganai bei gyvūnų teisių organizacijos pabrėžia, kad žmonės neturi jokios svarios priežasties išnaudoti gyvūnus, nes, jų nuomone, kiekvienas gali būti sveikas ir energingas maitindamasis tik augalinės kilmės maistu. Taip pat teigiama, kad gyvybiškai svarbūs gyvūno poreikiai (išlikimas gyvam, nebuvimas kančioje ir kt.) neturėtų būti laikomi mažiau svarbūs už negyvybiškai svarbius žmogaus poreikius (noras pasilinksminti, patirti malonumą, turėti daugiau patogumų ir kt).[16] Dėl šios priežasties veganai nepalaiko cirkų, medžioklės, žvejybos, zoologijos sodų ir kitokios veiklos, į kurią tik dėl pramogų ar noro linksmai praleisti laisvalaikį yra įtraukiami gyvūnai. Veganizmas taip pat propaguoja alternatyvas, kurios būtų naudingos žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.

Veganai pabrėžia, kad „maistinių gyvūnų“ gyvenimas nelaisvėje nuo pradžios iki pabaigos yra nenatūralus, o augintojų dėmesys nukreiptas daugiausiai į didesnį pelno gavimą. Gyvūnai yra dirbtinai veisiami, kastruojami nenaudojant nuskausminamųjų, karvėms pašalinami ragai, o vištoms – snapų galai, išvedamos veislės, kurios dėl savo nenatūralių fizinių savybių patiria skausmą, ir kt. Teigiama, kad prievarta ir baimė yra šiuolaikinio gyvulių auginimo, transportavimo ir skerdimo kasdienybė.[17] Plačiai žinomi Polo Makartnio žodžiai „Jei skerdyklos turėtų stiklines sienas, visi būtų vegetarai“.[18]

Etinio veganizmo kritikai teigia, kad mityba vien augalais nesustabdo gyvūnų žudymo, nes žemės dirbimo, derliaus nuėmimo ar kitų augalininkystėje atliekamų darbų metu sužeidžiama arba mirtinai sužalojama daugybė smulkių gyvūnų – daugiau nei gyvulininkystėje.[19] Taip pat teigiama, kad bet koks vartojimas netiesiogiai sukelia kažkam mirtį. Pavyzdžiui, knygų (ar kitų daiktų pagamintų iš medžio) pirkimu, mašinos vairavimu, elektros naudojimu – visu tuo prisidedama prie kenkimo aplinkai, o tuo pačiu ir prie netiesioginio gyvūnų žudymo. Anot kritikų, vien pats žmogaus egzistavimas ir minimalių poreikių patenkinimas gali kelti kažkam kančią, nors veganizmo pasekėjai teigia, kad jų tikslas yra ne panaikinti kančią Žemėje, bet ją sumažinti ir neprisidėti prie nesunkiai išvengiamo jos sukėlimo.

Šiai kritikai prieštarauja kai kurie kiti tyrimai, parodantys, kad veganiška mityba, vertinant maisto suvartojimo poreikius vienam gyventojui, iš tiesų sumažintų gyvūnų mirčių skaičių. Kadangi tokį patį baltymų kiekį galima pagaminti iš 1 hektaro grūdais apsėtos žemės, 2,6 hektaro ganyklos, skirtos karvėms arba 10 hektarų skirtų mėsiniams galvijams, veganiškai mitybai būtų reikalinga mažiau dirbamos žemės. Tokiu būdu vieno gyventojo baltymų poreikio patenkinimui veganiškos mitybos atveju per metus būtų nužudoma 0,3, vegetariškos – 0,39, o visavalgiškos – 1,5 laukinio gyvūno (čia neįtraukiami dar ir tie, kurie būtų nužudomi tiesioginiam suvartojimui).[20]

Sveikata

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ patvirtina, kad tiek subalansuota vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonės ir visose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, žindančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.[21][22] Tačiau atskaitoje perspėjama, kad blogai suplanuota veganiška mityba gali neužtikrinti pakankamo geležies, cinko, kalcio, jodo, nepakeičiamų riebiųjų rūgščių ir vitamino B12 gavimo.

Įvairiais medicininiais tyrimais įrodyta, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieno produktus statistiškai dažniau serga daugeliu šiuo metu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, astma, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis);[23][24][25][26] veganų kūno masės indeksas paprastai yra mažesnis, kas reiškia mažesnę susijusių su viršsvoriu ir nutukimu ligų riziką.[27][28][29] Su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie šeriami intensyviai užaugintais pašarais, būdami aukštesniame mitybos grandinės lygmenyje, didesnį šių kenksmingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose.[30][31] Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų.[32][33] Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų ir kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų.[34]

Lietuvos spaudoje galima aptikti ne vieną straipsnį, kuriame kai kurie medikai išreiškia skeptišką požiūrį į veganinę mitybą.[35][36][37] Juose dažniausiai teigiama, kad augaliniu maistu paremta mityba gali neužtikrinti pakankamo kai kurių maistinių medžiagų gavimo, ypač geležies, cinko, kalcio ar pilnaverčių baltymų. Taip pat abejojama, ar toks maitinimasis yra tinkamas „mūsų klimato juostoje“. Iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“ yra paskelbus savo nuomonę apie šiuos ir kitus su sveikata susijusius teiginius.[38][39][40][41] Oficiali Lietuvos medikų nuomonė veganizmo klausimu nėra pasirodžiusi.

Latvijos sveikatos apsaugos ministerija 2007 m. rugpjūčio 3 d. išleido oficialų pranešimą, kuriame teigia, jog „vegetariška bei veganiška mityba yra sveika, ir augalinės kilmės produktai gali užtikrinti kūno aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis“.[42]

Ekologiniai ir ekonominiai aspektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Taip pat skaitykite: Gyvulininkystės aplinkosauginis poveikis.
Galvijai, ypač kai laikomi stambiuose, koncentruotuose gyvulininkystės ūkiuose, kaip šis, yra žinomi kaip vienas stambiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų veiksnių.

Žmonės, tampantys veganais dėl aplinkosaugos bei resursų ekonomikos priežasčių, vadovaujasi tuo, kad maitinantis augaliniais produktais yra sunaudojama mažiau resursų (dirbamos žemės[43], vandens[44] , energijos[45][46]) bei padaroma mažesnė žala aplinkai.[47] Taip pat teigiama, kad perėjimas prie veganiškos (arba labiau vegetariškos) mitybos turėtų didelę įtaką pasaulinio bado problemos išsprendimui, kadangi mėsos gamyba, palyginus su augaliniu maistu, nėra labai efektyvi dirbamų plotų, vandens ir energijos panaudojimo prasme, todėl auginant augalus tiesioginiam suvartojimui būtų įmanoma išmaitinti žymiai daugiau žmonių.[48][49] Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad šiuo metu JAV išauginti ir pašarams naudojami grūdai galėtų išmaitinti apie 1,3 mlrd. gyventojų.[50]

2006 metų lapkritį Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija išleido pranešimą,[51] teigiantį, kad gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (18 % visų antropogeninių šiltnamio dujų) nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus (13,5 %[52]), jų tarpe 9 % viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % metano dujų ir 67 % amoniako. Pranešime įvardinami ir kiti faktai: šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja; gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Tyrimais įrodyta ir tai, kad gyvūniniai produktai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota,[53] kad norint gauti viena kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug degalų ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų. Iš to daroma išvada, kad daug efektyviau ir ekologiškiau vietoje pašarų gyvūnams auginti kultūras tinkamas tiesioginiam žmonių maistui. Taip būtų sutaupyta daug energijos, pačios žemės ir žymiai sumažinta tarša.[54][55]

Demografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. Jungtinėje Karalystėje atliktoje apklausoje, 5 % respondentų teigė save laikantys vegetarais arba veganais, bet tik 1,45 % sakė, kad vengia „visų gyvūnų produktų“ ir tik 0,25 % teigė nevartojantys pieno produktų.[56] 2005 m. „The Times“ žurnalas apskaičiavo, kad veganais yra maždaug 250 000 Britanijos gyventojų (0,4 % visos šalies populiacijos).[57] Įvairios apklausos 10-tame XX amžiaus dešimtmetyje atskleidė, kad 0,27 % – 1,6 % Švedijos populiacijos tuo metu buvo veganais.[58] Nyderlandų veganų asociacija apskaičiavo, kad šalyje yra apie 16 000 veganų, kas sudarytų 0,1 % visų šalies gyventojų.[59] Vokietijoje atliktame maisto vartojimo tyrime 0,1 % dalyvavusių moterų ir 0,05 % dalyvavusių vyrų buvo veganai.[60] 2002 m. „Time“ ir „CNN“ atlikta apklausa atskleidė, kad veganais save laiko maždaug 0,2 % visų JAV suaugusiųjų, o vegetarais – 4 %.[61] 2012 m. liepą atlikta Gallup apklausa parodė, kad prie veganų save priskiria 2 % arba apie 6,2 mln. JAV gyventojų. Tos pačios apklausos duomenimis, vegetarų šalyje yra 5 %.[62]

Veganiška virtuvė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis tautų turi nemažai tradicinių patiekalų, tinkamų veganiškai mitybai, įskaitant tokius sudėtinius produktus kaip, pavyzdžiui, tofu, tempe ir seitanas Azijos virtuvėje.[63][64][65][66] Beveik visi receptai, kurie tradiciškai yra su gyvūninės kilmės produktais, gali būti pritaikyti veganams pakeičiant gyvūnines sudėtines dalis augaliniais analogais. Pavyzdžiui, vietoj karvės pieno gali būti naudojamas riešutų, grūdų, ryžių arba sojos pienas,[66][67] kiaušiniai gali būti pakeisti obuolių padažu, komerciniais krakmolo pagrindu sudarytais pakaitalais, ir kt.[66][67][68] Taip pat plačiai yra prieinami dirbtinės „mėsos“ produktai (analogai, taip pat vadinami „mėsos imitacijomis“), pagaminti iš sojos, glitimo, daržovių, grūdų, lęšių, ir kt. – savo išorine išvaizda, o kartais ir skoniu, tokie produktai yra labai panašūs į mėsos produktus, įskaitant dešrų, jautienos, mėsainių, vištienos grynuolių ir kt. imitacijas.[66][69]

  • Veganiškas aviečių ir kriaušių tortas
    Veganiškas aviečių ir kriaušių tortas
  • Patiekalas iš tofu
    Patiekalas iš tofu
  • Šokoladiniai saldumynai
    Šokoladiniai saldumynai
  • Avižiniai šokolado, aviečių ir razinų sausainiai
    Avižiniai šokolado, aviečių ir razinų sausainiai
  • Tamatar Ka sriuba
    Tamatar Ka sriuba
  • Moliūgų sėklų bei lęšių kotletai su skrudintu česnaku, bulvių koše ir salotomis
    Moliūgų sėklų bei lęšių kotletai su skrudintu česnaku, bulvių koše ir salotomis
  • Riešutai ir razinos - sveikas užkandis
    Riešutai ir razinos - sveikas užkandis

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendros
Sveikata
Aplinkosauga
Veganiška virtuvė

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Vegan definition“ (PDF). Vegan Society. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2007-06-20. Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
  2. ↑ „Vegan News No.1“. Vegan Society. Suarchyvuotas originalas 2013-02-24. Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
  3. ↑ „International Vegetarian Union“. IVU. Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
  4. ↑ Jain, Pushpendra. „DIETARY CODE OF PRACTICE AMONGST JAINS“.
  5. ↑ Bajpai, Shiva (2011). The History of India - From Ancient to Modern Times. Himalayan Academy Publications (Hawaii, USA). ISBN 978-1-934145-38-8.
  6. ↑ Spencer, Colin (1996). The Heretic's Feast: A History of Vegetarianism. Fourth Estate Classic House. pp. 33–68, 69–84. ISBN 978-0874517606.
  7. ↑ Tähtinen, Unto. Ahimsa: Non-violence in Indian tradition. London: [1976], Rider and Company (1976).
  8. ↑ Daniel A. Dombrowski, „Vegetarianism and the Argument from Marginal Cases in Porphyry“, Journal of the History of Ideas, 45(1), January–March 1984, 141–143. doi:10.2307/2709335 Daniel A. Dombrowski, The Philosophy of Vegetarianism, University of Massachusetts Press, 1984, 2.
  9. ↑ For Thiruvalluvar, see G. U. Pope, „Thirukkural English Translation and Commentary“, W.H. Allen, & Co, 1886, 160.
  10. ↑ D. S. Margoliouth, „Abu‘l-'Alā al- Ma‘arrī's Correspondence on Vegetarianism“, The Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and Ireland, 34(02), 1902 (289–332), 290. doi:10.1017/s0035869x0002921x
  11. ↑ James Gregory, Of Victorians and Vegetarians, I. B. Tauris, 2007.
  12. ↑ Jackie Latham, „The political and the personal: the radicalism of Sophia Chichester and Georgiana Fletcher Welch“ Archyvuota kopija 2018-11-16 iš Wayback Machine projekto., Women's History Review, 8(3), 1999 (469–487), 474. doi:10.1080/09612029900200216
  13. ↑ William E. A. Axon, „A Forerunner of the Vegetarian Society“, Vegetarian Messenger, December 1893, 453–455.
  14. ↑ David Grumett, Rachel Muers, Theology on the Menu: Asceticism, Meat and Christian Diet, Routledge, 2010, 64.
  15. ↑ „History of Vegetarianism: The Origin of Some Words“, International Vegetarian Union, 6 April 2010.
  16. ↑ „Theory of Animal Rights“. Gary L. Francione. Suarchyvuotas originalas 2007-10-13. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.
  17. ↑ „Moraliniai vegetarizmo aspektai“. Iniciatyvinė grupė "Gerbk gyvūnų teises". Nuoroda tikrinta 2007-10-04.
  18. ↑ „Sir Paul McCartney“. International Vegetarian Union. Nuoroda tikrinta 2008-10-08.
  19. ↑ Wesley J. Smith „Veganism Is Murder“, „National Review Online“, 2008 m. liepos 22 d., [1] Archyvuota kopija 2008-07-23 iš Wayback Machine projekto. (Tikrinta 2008 m. liepos 22 d.)
  20. ↑ Gaverick Matheny, 2003 m. „Least harm: a defense of vegetarianism from Steven Davis’s omnivorous proposal“. Journal of Agricultural and Environmental Ethics 16: 505–511. doi:10.1023/A:1026354906892, [2] Archyvuota kopija 2008-09-15 iš Wayback Machine projekto. (Tikrinta 2009 m. rugsėjo 15 d.)
  21. ↑ „Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Kanada: Vegetaran Diets“ (PDF). Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2003-10-06. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  22. ↑ „Position of the American Dietetic Association: Vegetarian Diets“. Journal of the American Dietetic Association, Volume 109, Issue 7, Pages 1266-1282 (July 2009). Suarchyvuotas originalas 2016-01-26. Nuoroda tikrinta 2009-09-15.
  23. ↑ Segelken, Roger. „China Study II: Switch to Western diet may bring Western-type diseases“. Cornell Chronicle. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
  24. ↑ „China-Cornell-Oxford Project On Nutrition, Environment and Health at Cornell University“. Division of Nutritional Sciences. Cornell University. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
  25. ↑ Kinjo, Yoshihide; Beral, Valerie; Akiba, Suminori; Key, Tim; Mizuno, Shoichi; Appleby, Paul; Yamaguchi, Naohito; Watanabe, Shaw; Doll, Richard (1999). „Possible Protective Effect of Milk, Meat and Fish for Cerebrovascular Disease Mortality in Japan“. Journal of Epidemiology. Japan Epidemiological Association. 9 (4): 268–274. doi:10.2188/jea.9.268. ISSN 0917-5040.
  26. ↑ „Physicians Committee for Responsible Medicine. "Vegetarian Foods: Powerful for Health"“. Physicians Committee for Responsible Medicine. Suarchyvuotas originalas 2007-10-07. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  27. ↑ „"Weight gain over 5 years in 21 966 meat-eating, fish-eating, vegetarian, and vegan men and women in EPIC-Oxford"“. Rosell, M., International Journal of Obesity (2006) 30, 1389–1396.
  28. ↑ „Rejecting meat 'keeps weight low', BBC News, March 2006“.
  29. ↑ „"Risk of overweight and obesity among semivegetarian, lactovegetarian, and vegan women"“. Katherine L Tucker and Alicja Wolk, Jean Mayer US Department of Agriculture Human Nutrition Research Center on Aging at Tufts University, Boston, MA (PKN and KLT), and the Division of Nutritional Epidemiology, Department of Environmental Medicine, Karolinska Institute, Stockholm, Sweden (AW). Published: American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 81, No. 6, 1267-1274, June 2005.
  30. ↑ „Congener-specific levels of dioxins and dibenzofurans in U.S. food and estimated daily dioxin toxic equivalent intake“. Schecter, J Startin, C Wright, M Kelly, O Päpke, A Lis, M Ball, and J R Olson. Environ Health Perspect. 1994 November; 102(11): 962–966. Suarchyvuotas originalas 2013-08-01. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  31. ↑ „Chemicals: Dioxins and Furans“. Natural Resources Defense Council. Suarchyvuotas originalas 2007-08-04. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  32. ↑ „Nurturing and breast-feeding: exposure to chemicals in breast milk“. A Somogyi and H Beck. Environ Health Perspect. 1993 July; 101(Suppl 2): 45–52. Suarchyvuotas originalas 2013-08-01. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  33. ↑ „Pollutants in breast milk of vegetarians“. Hergenrather J, Hlady G, Wallace B, Savage E. N Engl J Med. 1981 Mar 26;304(13):792. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  34. ↑ „Fish and Shellfish: Contamination Problems Preclude Inclusion in the Dietary Guidelines for Americans“. Physicians Committee for Responsible Medicine. Suarchyvuotas originalas 2007-10-12. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  35. ↑ „Ar sveika būti vegetaru?“. Zita Vagonienė. Veidas, 2006, Nr. 32. Suarchyvuotas originalas 2007-12-22. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  36. ↑ „Gydytojai tvirtina, kad mūsų klimato juostoje mėsos atsisakymas gali būti žalingas sveikatai“. delfi.lt, 2006-10-03. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  37. ↑ Griežtos vegetarinės mitybos idėjos visai nežavi medikų. Beata Bukotaitė. Lietuvos rytas, 2006-10-03
  38. ↑ „Maistinės medžiagos augaluose“ (PDF). Gerbk gyvūnų teises. 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  39. ↑ „Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė I“. Gerbk gyvūnų teises. 2008. Suarchyvuotas originalas 2008-06-02. Nuoroda tikrinta 2008-05-12.
  40. ↑ „Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė II“. Gerbk gyvūnų teises. 2008. Suarchyvuotas originalas 2008-05-26. Nuoroda tikrinta 2008-05-12.
  41. ↑ „Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė III“. Gerbk gyvūnų teises. 2008. Suarchyvuotas originalas 2008-05-26. Nuoroda tikrinta 2008-05-12.
  42. ↑ „Veselības ministrija: veģetāriešu un vegānu uzturs ir veselīgs“. Delfi.lv, 2007-08-03. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  43. ↑ „Environment: Land“. Vegan Society. Suarchyvuotas originalas 2007-06-09. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „In all, the raising of livestock takes up more than two-thirds of agricultural land, and one third of the total land area.“
  44. ↑ „Environment: Water“. Vegan Society. Suarchyvuotas originalas 2007-05-23. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „If we put all of these figures together, we find that whilst wheat provides us with an average 27.5 kcal for each litre of water used, beef provides only 0.76 kcal per litre. This means that - based on the data presented to show that other figures were "overstated" - beef still requires 36 times as much water per calorie as wheat.“
  45. ↑ „Environment: Energy“. Vegan Society. Suarchyvuotas originalas 2007-04-29. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „A plant-based vegan diet uses substantially less energy than a diet based on animal products. This energy is virtually all derived from fossil fuels, making meat and dairy consumption a contributing factor in air pollution, acidification, oil spills, habitat destruction and global warming.“
  46. ↑ „Resources“. Why Vegan?. Vegan Outreach. Suarchyvuotas originalas 2007-05-20. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  47. ↑ „Environmental Destruction“. Why Vegan?. Vegan Outreach. Suarchyvuotas originalas 2007-05-31. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  48. ↑ „"World food resources and population: the narrowing margin". Population bulletin 36 (3): 1-44“.
  49. ↑ „About Veganism: For the Environment“. Vegan Action. Suarchyvuotas originalas 2007-06-10. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „Animal agriculture takes a devastating toll on the earth. It is an inefficient way of producing food, since feed for farm animals requires land, water, fertilizer, and other resources that could otherwise have been used directly for producing human food.“
  50. ↑ [3]
  51. ↑ „Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options“. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  52. ↑ „Stern Review Report on the Economics of Climate Change“.
  53. ↑ „Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment“. D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  54. ↑ „Diet, Energy and Global Warming“ (PDF). Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2006-08-11. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  55. ↑ „Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems“ (PDF). L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-08-28. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  56. ↑ „Types and quantities of food consumed: Vegetarian/vegan“ (PDF). National Diet & Nutrition Survey: Adults aged 19 to 64, Volume 1 2002. Food Standards Agency. pp. 11, 23. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2006-07-01. Nuoroda tikrinta 2006-10-30.
  57. ↑ „Donald Watson“. Times Online. Times Newspapers Ltd. 2005-11-16. Suarchyvuotas originalas 2011-06-29. Nuoroda tikrinta 2006-09-15. „The Vegan Society's 25 members swelled steadily to the 5,000 of today. There are now an estimated 250,000 vegans in Britain.“
  58. ↑ Pettersson, Björn (2005 m. birželio mėn.). Vegansk näringslära på vetenskaplig grund (švedų) (2nd leid.). Orsa: HÄLSAböcker/Energica Förlag. pp. 17–19. ISBN 9185506796.
  59. ↑ „Wat is veganisme?“. veganisme.org. Nederlandse Vereniging voor Veganisme. Nuoroda tikrinta 2007-10-03. „Er zijn nu ongeveer 2,4 miljoen parttime vegetariërs en vleesverlaters, 300.000 vegetariërs en 16.000 veganisten in Nederland.“
  60. ↑ [4] German Federal Study on Food Consumption 2008
  61. ↑ „Time/CNN Poll: Do you consider yourself a vegetarian?“. Time Magazine. 2002-07-07. Suarchyvuota iš originalo 2004-10-22. Nuoroda tikrinta 2006-10-30. „
    “
  62. ↑ In U.S., 5% Consider Themselves Vegetarians, Gallup, 2012-07-26
  63. ↑ Shurtleff, William. „History of Tofu“. LA Tofu Festival. Suarchyvuotas originalas 2006-08-30. Nuoroda tikrinta 2007-02-18.
  64. ↑ Jacobs, Leonard; Aveline Kushi, and Barbara Jacobs (1994). Cooking with Seitan: The Complete Vegetarian "Wheat-meat" Cookbook. Avery. pp. 5–6. ISBN 978-0895295996.
  65. ↑ „History of Tempeh“. tempeh.info. Nuoroda tikrinta 2007-02-18.
  66. ↑ 66,0 66,1 66,2 66,3 „Vegan proteins“. BBC Food. BBC. Suarchyvuota iš originalo 2004-12-04. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.
  67. ↑ 67,0 67,1 „Baking without eggs, milk and buttah“. Post Punk Kitchen. Suarchyvuotas originalas 2007-02-07. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.
  68. ↑ „Vegan Substitution for Egg Whites“. Ochef.com. Food News Service. Suarchyvuotas originalas 2007-04-27. Nuoroda tikrinta 2007-02-23. „Q. What is a vegan substitute for egg whites? A. And the mystery ingredient is… flax seed.“
  69. ↑ Bryanna Clark Grogan. „Vegan Meat Analogs, Dairy Substitutes, and Egg Alternatives“. Bryanna's Vegan Feast. Suarchyvuotas originalas 2007-03-07. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.



Ž • A • R
Gyvūnų apsauga
Idėjinės kryptys
Teoretikai, rašytojai
Susijusios sąvokos
Veiklos sritys
Sprendimai
Aktyvistai
Organizacijos, aktyvistų grupės
ALF • PETA • Vegan Society • LGGD
Kampanijos
Filmai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Veganizmas&oldid=7395223"