Žmogus
Išvaizda
(Nukreipta iš Asmuo)
Žmogus (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.
- Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – Pr 1,26.
- Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris ateina iš Dievo lūpų! – Mt 4, 4.
Sentencijos ir aforizmai
[keisti] A Ą B C Č D E Ę F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U V Z Ž
|
A
[keisti]- Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto.
- Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – V. Pratolinis.
- Apie žmogų negalima spręsti iš pirmo žvilgsnio. Privalumus paprastai gaubia kuklumo šydas, trūkumus dengia veidmainingumo kaukė. – Ž. de la Briujeras.
- Apie žmones sprendžiama iš jų poelgių. – A. Čechovas.
- Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – I. Kantas.
- Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.
- Aš vertinu žmogų, galintį šypsotis nelaimėje, semtis jėgų širdgėloje ir rasti vyriškumo šaltinį apmąstymuose. – T. Peinas.
- Atsisakydamas žmogus daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – J. V. Gėtė.
B
[keisti]- Be daug ko gali apsieiti žmogus, tik ne be žmogaus. – L. Bernė.
- Bešališkas ir mąslus žmogus niekuomet neskuba skelbti savo nuosprendžio. – H. Fildingas.
- Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – I. Kantas.
- Bet kuri musė – tai žmogaus antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – S. Dali.
- Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. Žmogus turi žinoti tai ir norėti to. – Ž. Y. Kusto.
- Blogiausia žmogaus būsena – kai jis nebesusivokia ir nebesivaldo. – M. de Montenis.
- Blogiausias iš žmonių – žmogus be troškimų. – A. Kunanbajevas.
- Būti žmogumi – reiškia būti atsakingam. – A. de Sent-Egziuperi.
- Būti žmogumi – reiškia ne tik turėti žinių, bet ir padaryti būsimoms kartoms tai, ką ankstesnės padarė mums. – G. K. Lichtenbergas.
- Būti žmogum – reiškia būti kovotoju. – J. V. Gėtė.
C
[keisti]- Charakteris – didžiausias žmogaus sugebėjimų gausintojas. – K. Fišeris.
Č
[keisti]- „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – F. Nyčė.
D
[keisti]- Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip žmonės. – Dž. B. Šo.
- Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. – F. Nyčė.
- Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui. – V. Čerčilis.
- Darbas ir užsiėmimas be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas žmogaus. – V. E. Čeningas.
- Daugelis žmonių niekada negirdi vienas kito. – E. Hemingvėjus.
- Daugelis žmonių panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini savęs, kad tilptų dar kas nors. – H. V. Šo.
- Dauguma žmonių yra tiek laimingi, kiek pasiryžta tokie būti. – A. Linkolnas.
- Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje. – S. J. Lecas.
- Dažnai žmogus esti sau pikčiausias priešas. – Ciceronas.
- Dažniausiai apie žmogų galima spręsti iš to, kas jam juokinga. – V. Mizneris.
- Didelis skirtumas – žmogus negali nusidėti ar nenori. – Seneka.
- Didieji žmonės pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs. – M. fon Ebner-Ešenbach.
- Didieji žmonės – tai žmonijos knygos turinys. – F. Hebelis.
- Didieji žmonės taip pat klysta, o kai kurie jų taip dažnai, kad vos nesusigundai laikyti juos nežymiais žmonėmis. – G. K. Lichtenbergas.
- Didieji žmonės visada maitinosi saikingai. – O. de Balzakas.
- Didis tas žmogus, kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – Seneka.
- Didysis gyvenimo klausimas – kaip gyventi tarp žmonių. – A. Kamiu.
- Didžiai liūdintys žmonės išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – F. Nyčė.
- Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms. – A. Čechovas.
- Didžiausias žmogaus nuopelnas yra atkaklumas nugalint sunkiausias kliūtis. – L. van Bethovenas.
- Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – J. V. Gėtė.
- Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems. – G. Hėgelis.
- Dorybė, gerumas, taurumas – tai tokios savybės, kurių žmogus linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – E. M. Remarkas.
- Drąsiausi ir protingiausi tie žmonės, kurie vengia galvoti apie mirtį kad ir labai tinkama dingstimi. – F. de Larošfuko.
- Du žmonės. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – A. Škėma.
- Du žmonės gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – O. de Balzakas.
- Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. – J. V. Gėtė.
E
[keisti]- Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas žmogus yra pasaulio viršūnė. – R. V. Emersonas.
- Eik savo keliu, o žmonės tegu kalba, ką nori. – Dantė.
- Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą. – I. Kantas.
- Elkitės su žmogumi taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – J. V. Gėtė.
- Esama žmonių, kurie negirdi, kol jiems neatrėžiamos ausys. – G. K. Lichtenbergas.
- Esama žmonių, panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – O. de Balzakas.
- Esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – M. fon Ebner-Ešenbach.
G
[keisti]- Gamta davė žmogui į rankas ginklą – intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų. – Aristotelis.
- Gelbstint žmogų leistina sukelti jam ir skausmą. – Publijus Siras.
- Gera knyga – dovana, autoriaus palikta testamentu žmonių giminei. – Dž. Adisonas.
- Geriau būti nelaimingu žmogumi, negu savimi patenkinta kiaule. – H. Heinė.
- Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. – Volteras.
- Geriausieji žmonės pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia moraline įtaka. – F. Dostojevskis.
- Gėda prisipažinti, bet juk iš visų gyvų būtybių tik vienas žmogus nežino, kas jam yra naudinga. – Plinijus Vyresnysis.
- Gimdydamas ir maitindamas vaikus, tėvas atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu žmonių giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti. – Ž. Ž. Ruso.
- Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose. – A. Fransas.
- Gyvenk su žmonėmis taip, kad draugai taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – Pitagoras.
- Grynas vynas daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas vanduo daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti žmogumi, todėl geriu praskiestą vyną. – J. V. Gėtė.
I
[keisti]- Ilgainiui technika taip ištobulės, jog žmogus galės išsiversti be savęs. – S. J. Lecas.
- Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. – J. V. Gėtė.
- Ir žiūriu į plaukiančią minią, / – Ir ieškau žmogaus žmonėse. – V. Mykolaitis-Putinas.
- Iš laiko ir žmonių galime laukti visko. – Vovenargas.
- Ir tingaus, nepaslankaus žmogaus ir palankiausias likimas, kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – T. Karlailis.
- Iš visko, ką turi žmogus, geriausia yra akis, nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – Mencijus.
- Iš visų būtybių gražiausia – gražų auklėjimą gavęs žmogus. – Epiktetas.
- Išnaudodamas progą, nereikšmingas ir neturtingas žmogus gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – Liu Bu.
- Išties kilnūs žmonės niekuo nesipuikuoja. – F. de Larošfuko.
Į
[keisti]- Įžymūs žmonės gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų žmonija nenori pamiršti, kitų – negali. – V. Grzeszczykas.
Y
[keisti]- Yra žmonių, kurie gyvena be jokio tikslo, praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – Seneka.
- Yra žmonių, manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga. – G. K. Lichtenbergas.
- Yra žmonių, nepanašių į valstybės prezidentus, bet tokiais esančius. – E. M. Remarkas.
J
[keisti]- Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į žmones, kurie nieko negali pagirti, kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – Ž. de la Briujeras.
- Jei mūsų žmonės mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį vergą, mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – S. Tamkevičius.
- Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – J. V. Gėtė.
- Jeigu tu žmogus, tai nevadink žmogumi to, kuris nesirūpina tautos reikalais. – N. Navoji.
- Jeigu žmogus imasi dviejų visiškai priešingų darbų – vienas jam greičiausiai nepavyks. – Ezopas.
- Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.
- Jeigu žmogus iš tikrųjų nori gyventi – tai medicina bejėgė. – F. Ranevskaja.
- Jeigu žmonės visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – Š. Brontė.
- „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė? – F. Nyčė.
K
[keisti]- Kad būtų nepamainomas, žmogus visada turi būti kitoks. – K. Šanel.
- Kad galėtumei spręsti apie žmogų, reikia perprasti bent jau jo minčių, jo sielos nerimo paslaptis. – O. Balzakas.
- Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas, – sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu... – F. Nyčė.
- Kad žmogų pažintume, reikia jį pamilti. – L. Fojerbachas.
- Kadangi, kaip ir apie medį, tu ničnieko neišmanai apie žmogų, jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – A. de Sent-Egziuperi.
- Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. – S. Cveigas.
- Kai kurie žmonės gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – B. Auerbachas.
- Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl savo poreikio paplepėti. – V. Hugo.
- Kai mūsų laikais sakoma, kad žmogus moka gyventi, paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – Dž. S. Halifaksas.
- Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau žmogų, turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – M. de Montenis.
- Kai žmogus neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, Dievas žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti pasaulį“. – Talmudas.
- Kai žmogus nežino, į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus. – Seneka.
- Kai žmogus rausta, išryškėja jo taurusis „aš“. – F. Hebelis.
- Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – F. Nyčė.
- Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. – F. Nyčė.
- Kas yra žmogus, pradeda aiškėti, kai jį apleidžia talentas, – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – F. Nyčė.
- Kas nemoka patylėti, kol ateis laikas kalbėti ir veikti, tas nėra tikras žmogus. – T. Karlailis.
- Kas nenori matyti kito žmogaus didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – F. Nyčė.
- Kas net suaugęs moka kalbėti vien žodžiais, o ne darbais, tas ir žmogumi vadintis neturi teisės. – J. A. Komenskis.
- Ką žmogus daro, toks ir yra. – Hėgelis.
- Keista būtybė žmogus – jis sielojasi netekęs turto ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina gyvenimo dienos. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
- Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – J. V. Gėtė.
- Kiekviename žmoguje esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – M. de Montenis.
- Kiekviename žmoguje iš prigimties sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias. – F. Bekonas.
- Kiekvienas protingas žmogus baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad prasižengimas nebūtų pakartotas. – Seneka.
- Kiekvienas žmogus atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą tikslą, kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. – Aristotelis.
- Kiekvienas žmogus gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – A. Šopenhaueris.
- Kiekvienas žmogus – ištisas tomas, jeigu tik jūs žinote, kaip jį skaityti. – V. E. Čeningas.
- Kiekvienas žmogus yra kieno nors vaikas. – P. O. Bomaršė.
- Kiekvienas žmogus yra savo likimo kūrėjas. – Saliustijus.
- Kiekvienas žmogus pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių darbų. – Aristotelis.
- Kiekvienas žmogus skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – A. Popas.
- Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas. – J. V. Gėtė.
- Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – Aristotelis.
- Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – E. Fagė.
- Kiekvienas žmogus turi teisę būti kvailys, tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – L. Bernė.
- Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – V. Hugo.
- Kiekvieną akimirką turime ieškoti ne to, kas mus skiria nuo kitų žmonių, o to, ką turime su jais bendra. – Dž. Raskinas.
- Kilnus žmogus reikalauja iš savęs, o prastuolis – iš kitų. – Konfucijus.
- Klaidinga manyti, kad visi žmonės vienodai geba jausti. – E. M. Remarkas.
- Kodėl žmogus nepripažįsta savo ydų? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – Seneka.
- Koks didingas žmogus, jeigu tai tikras žmogus! – Menandras.
- Kol gyvas, žmogus neturi prarasti vilties. – Seneka.
- Kol žmogus gali daryti gera, jam negresia pavojus susidurti su nedėkingumu. – F. de Larošfuko.
- Kuo mažiau nepriekaištingas žmogus išoriškai, tuo daugiau demonų jo viduje… – Z. Froidas.
- Kuo mažiau žmogus galvoja apie save, tuo jis laimingesnis. – L. Bernė.
- Kuo žmogus mažiau apie save galvoja, tuo vertesnis. – E. M. Remarkas.
- Kuo žmogus mažiau mąsto arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. – R. V. Emersonas.
- Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis. – Publijus Siras.
- Kvaila prašyti dievus to, ką žmogus gali pats sau suteikti. – Epikūras.
L
[keisti]- Laiko praradimas tuo skaudesnis, kuo žmogus išmaningesnis. – J. V. Gėtė.
- Linksmas žmogus – visada puikus žmogus. Niekšai retai būna linksmais žmonėmis. – M. Gorkis.
- – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?
– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, žmogus, kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.
– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?
– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – E. M. Remarkas. - Lygiam gyvenime siela apmiršta, ir žmogus nebežino, ko jis vertas. – V. Mačernis.
M
[keisti]- Meilė parodo žmogui, koks jis turėtų būti. – A. Čechovas.
- Meilė verta lygiai tiek, kiek vertas žmogus, kuris ją jaučia. – R. Rolanas.
- Mes laikome žmogumi tiktai tą, kurio siela svajoja tiek apie dvasinį pasitenkinimą, tiek apie kūno malonumą meilėje. – O. de Balzakas.
- Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. Žmogus, tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis! – O. Chajamas.
- Mes prisirišame prie žmogaus, parodžiusio mums gerumą. – Ž. Ž. Ruso.
- Mokslas dar nežino priemonių, kaip paversti žvėrį žmogumi. – M. Bulgakovas.
- Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos. – Ciceronas.
N
[keisti]- Ne tokios juokingos žmonių turimos savybės, kaip tos, į kurias jie pretenduoja. – F. de Larošfuko.
- Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet pats juo tapk. – M. Aurelijus.
- Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.
- Negaila, kad žmogus praranda pinigus, namus, dvarus – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį orumą. – Epiktetas.
- Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – J. V. Gėtė.
- Nekuklus žmogus dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo priešus, o pirmasis kenkia ir priešams, ir draugams. – Dž. Adisonas.
- Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – J. V. Gėtė.
- Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. – J. V. Gėtė.
- Net sunku įsivaizduoti, kaip tobulai žmogus gali apvaldyti medžiagą. – B. Franklinas.
- Nė vienas žmogus nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – M. Andersenas Neksė.
- Nė vienas žmogus nėra laimingas, kol jis nemano esąs laimingas. – M. Aurelijus.
- Nėra mikroskopo, kuris taip padidintų, kaip žmogaus, besigėrinčio savimi, akys. – A. Popas.
- Nėra pasaulyje tokio kalno, kurio viršūnės galų gale nepasiektų žmogus. – Č. Dikensas.
- Niekada nesusidraugauk su žmogumi, kurio negali gerbti. – Č. Darvinas.
- Niekada nemanykite, kad geriau nutuokiate, ko reikia kitiems žmonėms. – A. Kristi.
- Niekada nesivaržykite su žmogumi, kuris neturi ko prarasti. – B. Grasjanas.
- Niekas iš žmogaus neatima tiek daug jėgų, kiek pavojaus baimė. – E. Hemingvėjus.
- Niekas taip lengvai neišveda žmogaus iš kelio ir pats iš jo neišeina kaip moteris. – Konfucijus.
- Niekas taip neišsekina žmogaus, kaip ilgas nieko neveikimas. – Aristotelis.
- Niekas labiau netaurina žmogaus kaip darbas. Be darbo žmogus negali išlaikyti žmogiškojo orumo. – L. Tolstojus.
- Niekas žmogaus taip nestabdo, kaip jis pats save. – A. G. Belas.
- Niekingi žmonės puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – Volteras.
- Nieko neveikiantis žmogus niekada nebūna visai laimingas; dykūno veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – H. Heinė.
- Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. – Vydūnas.
- Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik žmogus. – F. Merkuris.
- Norint būti laimingam su žmonėmis, reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – B. Klervietis.
- Norint eiti šiame pasaulyje tikru keliu, reikia aukotis iki galo. Žmogaus paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti žmonijai kažką didingo. – E. M. Remarkas.
- Nuo vyno žmogus sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka. – F. Dostojevskis.
P
[keisti]- Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik žmogus, neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – A. Einšteinas.
- Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ žmogus, tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
- Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti. – A. de Sent-Egziuperi.
- Pasaulyje tiek daug didžių žmonių. Argi kiekvienas kaimas, kiekvienas miestas, kiekviena šalis neturi savojo didžio žmogaus? – K. N. Bouvis.
- Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp žmonių. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – Seneka.
- Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – A. Einšteinas.
- Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra žmogus, ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – A. Einšteinas.
- Pataisyti žmones galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. – P. O. Bomaršė.
- Patirtis rodo, kad žmogus laiko klystančiu kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną knygą, nesutampančia su jo pažiūromis. – K. A. Helvecijus.
- Patys geriausi žmonės geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų siela dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – E. Hemingvėjus.
- Pats vertingiausias žmogus – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – Ž. Sand.
- Pirmiausia žmonės nori žinoti, kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – James E. Hind.
- Pjedestalas – dar ne statula. Matuokite žmogų ne ant kojokų stovintį. – M. de Montenis.
- Prisiminimas apie didžiuosius žmones mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – Seneka.
- Protingas žmogus turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad organizmas kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – D. Pisarevas.
- Protingi žmonės – geriausia enciklopedija. – J. V. Gėtė.
- Proto garbingumas reikalauja nevengti tiesos, veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti drąsos siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti žmogumi. – R. Rolanas.
R
[keisti]- Reikia žiūrėti ne kur žmogus gimė, o kokie jo papročiai, ne kurioje šalyje, o pagal kokius principus jis pasiryžęs gyventi. – Apulėjus.
- Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – J. V. Gėtė.
S
[keisti]- Save įsimylėjęs žmogus – tai tas, kurį kvailiai mano turint begalę privalumų. – Ž. de la Briujeras.
- Savo sumanymais žmogus visada yra didis. – E. M. Remarkas.
- Senovėje turtingiausios buvo tos šalys, kurių buvo dosnesnė gamta; dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis žmogus. – H. T. Boklis.
- Smagiai juokiasi žmogus – vadinasi, geras žmogus. – M. de Montenis.
- Spręsdamas apie žmogų, nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: sielos gėrio tegu ieškos siela. – Seneka.
- Spręsk apie žmogų ne iš jo motinos žodžių, o iš kaimynų atsiliepimų. – Talmudas.
- Spręsti apie žmones reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie žino. – Vovenargas.
- Statulą puošia išvaizda, o žmogų – jo darbai. – Pitagoras.
- Su knygomis tas pats kaip ir su žmonėmis: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – L. Fojerbachas.
- Sugebėjimas rausti – pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų žmogaus savybių. – Č. Darvinas.
- Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet žmogumi tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti. – F. Dostojevskis.
- Sveikiausi ir gražiausi, darnaus sudėjimo yra tie žmonės, kurie dėl nieko nesijaudina. – G. K. Lichtenbergas.
Š
[keisti]- Šiuolaikinis idealas – viską išmanantis žmogus. O viską išmanančio žmogaus protas – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – O. Vaildas.
- Šuo nelaikomas geru šunimi vien todėl, kad gerai loja. Žmogus nelaikomas geru žmogumi vien todėl, kad gražiai kalba. – Buda.
T
[keisti]- Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.
- Tarp žmonių gyvenk taip, lyg Dievas tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – Seneka.
- Taurų, geranorį ir nuoširdų žmogų galima pažinti iš akių. – M. Aurelijus.
- Tinkamo elgesio kelias arti, bet žmonės jo ieško toli. – Mencijus.
- Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras žygdarbio ir žmogaus, jį atlikusio, matas. – S. Cveigas.
- Tik nuobodus žmogus patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – O. Vaildas.
- Tik paviršutiniški žmonės gerai save pažįsta. – O. Vaildas.
- Tik protas, valia, sąžinė išaukština žmogų. – A. Kunanbajevas.
- Tik tomis akimirkomis, kai jūs matote žmones juokingais, jūs tikrai suprantate, kaip stipriai jūs juos mylite. – A. Kristi.
- Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. – J. V. Gėtė.
- Tikrai didis tas žmogus, kuriam priklauso jo laikas. – Heziodas.
- Tikroji žmogaus paskirtis – gyventi, o ne egzistuoti. – Dž. Londonas.
- Tiktai garbingas žmogus turi atiduoti pirmenybę šeimai – prieš save, tėvynei – prieš šeimą, žmonijai – prieš tėvynę. – Ž. L. Dalamberas.
U
[keisti]- Užsiėmusį žmogų retai lanko dykūnai svečiai – prie verdančio puodo musės nelekia. – B. Franklinas.
- Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti žmogus, laikas juo tapti. – M. Aurelijus.
V
[keisti]- Vaikas netaps žmogumi, jis jau yra žmogus. – J. Korčakas.
- Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto. – N. Gogolis.
- Vidujai tušti tie žmonės, kurie amžinai viską iškelia viešumon. – O. de Balzakas.
- Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. – J. V. Gėtė.
- Viena šiukščiausių klaidų – manyti, kad pedagogika yra mokslas apie vaiką, o ne apie žmogų. – J. Korčakas.
- Vienam žmogui nelemta puikuotis visais talentais. – Stendalis.
- Vieni žmonės garsūs, kiti verti tokie būti. – G. E. Lesingas.
- Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. Gamta sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka žmogui, kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – Seneka.
- Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – G. G. Markesas.
- Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.
- Visi riboti žmonės nuolat stengiasi teršti skvarbaus, guvaus proto žmonių gerą vardą. – K. A. Helvecijus.
- Visi žmonės iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – Seneka.
- Visi žmonės klysta, bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę. – B. Fontenelis.
- Viskas žmogaus rankose. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – S. J. Lecas.
- Visoms santuokoms lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas žmogus turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – Platonas.
- Visų gražiausia pasaulyje – doras žmogus. – R. Rolanas.
- Visų nelaimingiausias žmogus tas, kuriam pasaulyje neatsirado darbo. – T. Karlailis.
Ž
[keisti]- Žmogaus egzistavimas turbūt yra klaida. – A. Šopenhaueris.
- Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.
- Žmogaus išsiauklėjimą rodo jo elgesys kivirčo metu. – Dž. B. Šo.
- Žmogaus niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – E. M. Remarkas.
- Žmogaus prigimties esmė – judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį. – B. Paskalis.
- Žmogaus teisių deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – Š. Bodleras.
- Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo garbės pamatas. – M. de Montenis.
- Žmogaus vertė turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – A. Einšteinas.
- Žmogui būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo klaidos. – Ciceronas.
- Žmogui būdinga labiausiai vertinti ir trokšti to, ko jis pasiekti negali. – Z. Froidas.
- Žmogui, daug kalbančiam apie save, sunku išvengti pagyrūniškumo. – D. Hjumas.
- Žmogui dera suprasti, kad jis – pasaulio kūrėjas ir šeimininkas, kad jam tenka atsakomybė už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso garbė už visa, kas gyvenime gera. – R. Rolanas.
- Žmogui, kuris žino kur eina, pasaulis duoda kelią. – D. S. Džordanas.
- Žmogui lemta gyventi visuomenėje; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo mintys susijauks, charakteris sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų aistrų, beprotiškos idėjos išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – D. Didro.
- Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.
- Žmogui nieko nėra įdomesnio pasaulyje už žmones. – V. Humboltas.
- Žmogui reikia tikslo – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti. – F. Nyčė.
- Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – J. V. Gėtė.
- Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – A. Čechovas.
- Žmogum, kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti juokingas, tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu. – S. Cveigas.
- Žmogus, atkakliai kartojantis nesąs kvailys, paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – V. Mizneris.
- Žmogus atsiskleidžia galinėdamasis su kliūtimis. – A. de Sent-Egziuperi.
- Žmogus be charakterio – tai ne žmogus. – Šamforas.
- Žmogus be šešėlio; žmogus, kuris pametė šešėlį. – L. Tolstojus.
- Žmogus bjauresnis už gyvulį, kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – R. Tagorė.
- Žmogus buvo apdovanotas tik tokiu intelekto kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – A. Einšteinas.
- Žmogus būna visišku žmogumi tik tada, kai dirba. – Ž. M. Giujo.
- Žmogus būna žmogumi tik todėl, kad mąsto. – P. Buastas.
- Žmogus didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – E. M. Remarkas.
- Žmogus gali klysti. Klaida nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau idėja, kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas. – F. Dostojevskis.
- Žmogus – gamtos tvarinys, jojantis jai ant sprando. – J. Laucius.
- Žmogus gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – V. Hugo.
- Žmogus gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir protui ir kūnui. – B. Franklinas.
- Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. – J. V. Gėtė.
- Žmogus, gyvendamas vienas, tik pusiau egzistuoja. – P. Buastas.
- Žmogus iš prigimties yra visuomeninė būtybė. – Aristotelis.
- Žmogus iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – Seneka.
- Žmogus iš tiesų panašus į beždžionę: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – F. Bekonas.
- Žmogus išlieka jaunas, kol pajėgia mokytis, įgyti naujų įpročių ir kantriai išklausyti prieštaravimus. – M. fon Ebner-Ešenbach.
- Žmogus išryškėja iš veiksmų, o ne iš minčių, kad ir kokios kilnios jos būtų. – T. Karlailis.
- Žmogus – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri. – F. Dostojevskis.
- Žmogus itin pastebimai subręsta didžausios įtampos valandėlėmis. – T. Draizeris.
- Žmogus jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį mylėti. – A. Fransas.
- Žmogus, jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – R. Tagorė.
- Žmogus, jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas tikslo, jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – T. Karlailis.
- Žmogus, judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – Konfucijus.
- Žmogus, kuriam niekas nepatinka, daug nelaimingesnis, už tą, kuris niekam nepatinka. – F. de Larošfuko.
- Žmogus, kurio jausmai truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – Žorž Sand.
- Žmogus, kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į tiesos kelią vieną žmogų. – A. Kunanbajevas.
- Žmogus, kuris nuo mažumės elgiasi prideramai, nepatiria sąžinės graužaties. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
- Žmogus, kuris savo paties ir kitų gyvenimą laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – A. Einšteinas.
- Žmogus, kuris visiems nori būti geras, neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – N. Makiavelis.
- Žmogus laimingesnis tampa tiek, kiek laimės suteikia kitiems. – Dž. Bentamas.
- Žmogus mato savo atspindį žmoguje. – A. Kamiu.
- Žmogus – ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – B. Paskalis.
- Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – I. Kantas.
- Žmogus – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – D. Pisarevas.
- Žmogus nebus laisvas, jeigu nemokės valdyti savęs. – Pitagoras.
- Žmogus nebus laisvas tol, kol neįveiks savo mirties baimės. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti savęs, kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – A. Kamiu.
- Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. – W. Magee.
- Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. – J. V. Gėtė.
- Žmogus negali griauti to, ko pats negali sukurti. – R. Tagorė.
- Žmogus negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – Dž. Londonas.
- Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – V. Belinskis.
- Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – Dalai Lama XIV.
- Žmogus neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – S. J. Lecas.
- Žmogus niekada nebūna toks laimingas arba toks nelaimingas, kaip jam pačiam atrodo. – F. de Larošfuko.
- Žmogus niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną malonumą pakeičia kitu. – Z. Froidas.
- Žmogus, norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti miniai nugarą. – Dž. Kukas.
- Žmogus pailsi nuo vieno darbo tik tada, kai pradeda kitą. – A. Fransas.
- Žmogus, pasiekęs visišką tobulumą, viršesnis už visus gyvūnus; tačiau jis žemiškesnis už juos, jeigu gyvena be įstatymų ir be teisingumo. Iš tikrųjų nėra nieko siaubingesnio už ginkluotą neteisingumą. – Aristotelis.
- Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį. – J. V. Gėtė.
- Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. – J. V. Gėtė.
- Žmogus pernelyg mirtingas nemirtingumo pažinimui. – Seneka.
- Žmogus privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – A. Einšteinas.
- Žmogus, priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai kenčia. – B. Paskalis.
- Žmogus, ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti gyvenimo vertę. – Č. Darvinas.
- Žmogus, savo gyvenimo kelyje neįgyjantis naujų pažįstamų, greitai tampa vienišas. – S. Džonsonas.
- Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. – J. V. Gėtė.
- Žmogus skiriasi nuo visų kitų būtybių gebėjimu juoktis. – Dž. Adisonas.
- Žmogus sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. – Moljeras.
- Žmogus, sugebantis pastebėti reiškinį, gali rasti ir priežastį. – O. de Balzakas.
- Žmogus sužlunga tik pats. – I. Jašinskaitė.
- Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – A. Einšteinas.
- Žmogus – tai jo poelgiai. – G. Hėgelis.
- Žmogus – tai pagauli, jautri, protinga ir nuovoki būtybė, siekianti išlikti ir būti laiminga. – P. A. Holbachas.
- Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – L. Tolstojus.
- Žmogus tampa žmogumi tik tarp žmonių. – J. Becheris.
- Žmogus tik tada šį tą pasiekia, kai pats tiki savo jėgomis. – L. Fojerbachas.
- Žmogus tobulėja dirbdamas. – T. Karlailis.
- Žmogus – tokia pralaimėjimų sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos pergalės. – V. Karalius.
- Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė.
- Žmogus turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams. – Ciceronas.
- Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą. – V. Hugo.
- Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – J. V. Gėtė.
- Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – Vang Čungas.
- Žmogus, tvirtai įsitikinęs, kad jis labai protingas, beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – Ž. de la Briujeras.
- Žmogus – vien santykių mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – A. de Sent Egziuperi.
- Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – A. Periušo.
- Žmogus visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – K. Jaspersas.
- Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties. – Volteras.
- Žmogus žmogui – šventas dalykas. – Seneka.
- Žmogų pažinsi ginče ir kelionėje. – Dž. Herbertas.
- Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – J. V. Gėtė.
- Žmogų sukuria gamta, bet išugdo ir subrandina visuomenė. – V. Belinskis.
- Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – I. Kantas.
- Žmones galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą darbą. – A. Moravija.
- Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – J. V. Gėtė.
- Žmonėms būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – A. Einšteinas.
- Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, neįmanoma padėti. – B. Franklinas.
- Žmonėms reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta moralė. – K. A. Helvecijus.
- Žmonėms tik laikinai gyventi lemta,
Laimingas tas, kurs įsiamžins vardą. – N. Navoji. - Žmonės atkakliai nesutinka su protingiausiomis nuomonėmis ne stokodami įžvalgumo, o būdami pernelyg išdidūs: jie mato, kad priekinės eilės jau užimtos, o į galines jiems nesinori sėstis. – F. de Larošfuko.
- Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – I. Kantas.
- Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.
- Žmonės buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o daiktai buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – Dalai Lama XIV.
- Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga. – Ž. Ž. Ruso.
- Žmonės yra sukurti vieni kitiems. – Markas Aurelijus.
- Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. – J. V. Gėtė.
- Žmonės – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – K. R. Safonas.
- Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – J. V. Gėtė.
- Žmonės, kurie patiria per daug džiaugsmo, neišvengiamai bunka. – O. Balzakas.
- Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – P. Koeljas.
- Žmonės, manantys, kad pinigai viską gali, patys gali viską padaryti už pinigus. – P. Buastas.
- Žmonės mėgsta malti liežuviu. Žmogus išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – K. R. Safonas.
- Žmonės ne visuomet būna tokie, kokie atrodo. – G. E. Lesingas.
- Žmonės niekada nebūna nei be galo geri, nei be galo blogi. – F. de Larošfuko.
- Žmonės niekuo taip nesibodi kaip patarimais. – Dž. Adisonas.
- Žmonės niekuomet nejaučia sąžinės graužaties dėl poelgių, tapusių jų įpročiu. – Volteras.
- Žmonės, norintys kitus įbauginti, patys pasirodo esą bailiai. – R. V. Emersonas.
- Žmonės nuolat painioja, viena vertus, santuoką ir meilę, kita vertus, laimę ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors meilė ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – A. Kamiu.
- Žmonės nustoja mąstyti, nustoję skaityti. – Deni Didro.
- Žmonės paprastai draugyste vadina bendrą laiko leidimą, savitarpio pagalbą, keitimąsi paslaugomis – žodžiu sakant, tokius santykius, kur savimeilė tikisi šį tą laimėti. – F. de Larošfuko.
- Žmonės pradeda ginčytis todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi. – P. Buastas.
- Žmonės savimi tampa, o ne gimsta. – Helvecijus.
- Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. – V. Hugo.
- Žmonės su amžiumi netampa protingesni. Jie paprasčiausiai tampa atsargesni. – E. Hemingvėjus.
- Žmonių giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – Seneka.
- Žmonių visuomenės pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. Žmogus yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – E. M. Remarkas.
- Žvėrys, gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o žmonės, bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – Heraklitas.
Patarlės ir priežodžiai
[keisti]- Apie žmogų reikia spręsti pagal jo rankų darbą.
- Be žmogiškos kompanijos ir pats rojus nebūtų trokštama vieta.
- Bet kas gali būti mandagus karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras žmogus, kad būtum mandagus elgetai.
- Būdamas gerai apsirengęs, žmogus nėra apribotas būti vargšas.
- Būk atidus su žmogumi, kuris turi saldų liežuvį, jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą mėsą.
- Geros valios žmogus yra ne tik turtingas, bet ir išmintingas.
- Idėjos yra vertos tuzino monetų, bet žmonės, kurie jas paverčia veiksmu, yra neįkainojami.
- Jeigu žmogus joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai baigiasi jam tigro skrandyje.
- Kai nuogas žmogus tau žada audeklą – saugokis.
- Kai žmogus atsiduria bėdoje, jis prisimena Dievą.
- Kai žmogus sukčiauja tau kartą – gėda jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau.
- Žmogus, kuris nori pamatyti savo tautos progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas.
- Kiekvienas blogas žmogus nusipelno blogos problemos.
- Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis žmogus – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui.
- Kur tik žmogus apsistoja gyventi, jo charakteris eina kartu su juo.
- Mažo ūgio žmogus paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti.
- Nesakyk žmogui, kuris tave neša, kad jis smirdi.
- Neskaičiuok, kiek kartų žmogus griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla.
- Nespręsk apie savo grožį pagal žmonių skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau šypsosi.
- Nors duoda ranka – žmogui turi būti dėkojama.
- Pagal poelgius mes pažįstame žmogų.
- Patenkintas žmogus nesupranta ką jaučia alkanas žmogus.
- Prieš šaudamas, žmogus turi nusitaikyti.
- Senas žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį.
- Tas žmogus, kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis.
- Tas žmogus, kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą.
- Tingus žmogus prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių.
- Tu gali daug sužinoti apie žmogų, stebėdamas jį, kada jis yra alkanas.
- Tu negali užrišti raištį žmogui ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę.
- Žmogaus charakteris yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas.
- Žmogaus didžiausios kovos yra tos, kurias jis kovoja pats savyje.
- Žmogaus kraujas yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin.
- Žmogaus nuopolis prasideda išpuikimu.
- Žmogui, kuris savo įrankių rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena problema atrodo panaši į vinį.
- Žmogus griūva vien tam, kad pakiltų.
- Žmogus yra toksai, ką jis valgo.
- Žmogus nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja gyvatę, arba gyvatė persekioja jį.
- Žmogus negali varžytis su savo siela imtynių varžybose.
- Žmogus, kuris yra kantrus, yra apdovanojamas.
- Žmogus, kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų.
- Žmogus, kuris nedirba sunkaus darbo, niekada nežinos poilsio vertės.
- Žmogus, kuris nesilaiko disciplinos, negali būti įspėtas.
- Žmogus, kuris niekada nepripažįsta savo klaidų, niekada nepažins taikos.
- Žmogus, kuris nori pamatyti savo tautos progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas.
- Žmogus, kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda kovos turguje.
- Žmogus, kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą.
- Žmogus, kuris valgo vienas, miršta vienas.
- Žmogus, kuris visą laiką verkia, nebūna išgirstas.
- Žmogus, kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės.
- Žmogus, su per daug didelėmis ambicijomis, negali miegoti ramybėje.
- Žmonėms, kurie geria tam, kad paskandintų savo sielvartą, turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti.
- Žmonės yra kaip chameleonai – aplinkybės priverčia juos pakeisti jų spalvą.
- Žmonės gyvena vienas kito prieglobstyje.
- Alkanas žmogus yra piktas žmogus.
- Ankstyvas gulimas ir ankstyvas kėlimas padaro žmogų sveiką, turtingą ir išmintingą.
- Geras žmogus nuodėmingoje visuomenėje atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų.
- Jei norite pažinti žmogų, stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs pinigus.
- Kartais žmonės, kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto akmenis dėl to, kad uždažyti jų langai.
- Kas gi yra žmogus, jei ne kas kita kaip protas?
- Manieros padaro žmogų.
- Mokymasis gerą žmogų padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu.
- Nė vienas žmogus nebebūna piktas, kuris nebesijaučia įskaudintas.
- Nė vienas žmogus negali tarnauti dviems šeimininkams.
- Nė vienas žmogus nėra sala.
- Niekas nežino kito žmogaus naštos svorio.
- Paukštis būna pažįstamas pagal savo toną, žmogus – pagal jo žodžius.
- Pokalbių žmogus, be poelgių, būna kaip sodas pilnas piktžolių.
- Saugokis žmogaus, perskaičiusio tik vieną knygą.
- Stenkis būti ne sėkmės žmogus, bet vertės žmogus.
- Stiprus žmogus ir krioklys patys sau kelią tiesia.
- Tas, kuris vaikšto su padoriais žmonėmis, būna vienas iš jų.
- Tu gali nuspręsti apie žmogų pagal kompaniją, kurioje jis laikosi.
- Geras žmogus mato gerus ženklus.
- Viskas žemėje turi savo tikslą, kiekviena liga – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas žmogus – paskirtį.
- Žmogus turi pats padaryti savo strėles.
- Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi žmogus.
- Žmogus supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta.
- Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje.
- Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus – tik svečias.
- Oras pasikeičia po valandos, žmonės – po kartos.
- Žirgą puošia ne balnas, žmogų – ne drabužiai.
- Žmogus dirba – ir žemė dirba, žmogus tingi – ir žemė tingi.
- Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi.
- Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.
- Žmogus – lankas, mintis – strėlė, teisingumas – taikinys.
- Žmogus turi gerai pažinti pats save.
- Akmuo kantrus, o žmogus – dar kantresnis.
- Arklio saugokis iš užpakalio, karvės – iš priekio, o pikto žmogaus – iš visų pusių.
- Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
- Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
- Arklys suklumpa ir keturiomis kojomis, o žmogus dviem nesuklups!
- Auksas mėginasi ugnyje, vežimas ant gruodo, arklys naktyje, o žmogus bėdoje.
- Bitė pikta, kai darbo neturi, o žmogus – kai per daug turi.
- Darbas žmogaus negadina.
- Darbas žmogų puošia.
- Gilus protas, nors žmogus kuprotas.
- Ir juodas darbas dabina žmogų.
- Iš darbo pažinsi žmogų.
- Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis.
- Maišą druskos suvalgysi, tada žmogų pažinsi.
- Žmogaus vertė darbu matuojama.
- Žmogelis, kožnam[1] darbe šarpus[2].
- Žmogus gimsta darbui, kaip paukštis lakstymui.
- Žmogus gyvena vieną amžių, o jo geri darbai – du amžius.
- Žmogus jaunas be darbo dyksta greitai.
- Žmogus neišganytas – be gerų darbų ir be pinigų.
- Žmogus pinigus renka, velnias piniginę siuva.
- Žmogus už žvėrį piktesnis.
- Žmogus užmano – Dievas padaro.
- Žmogų puošia darbas.
- Žmonėms darbas, o ponams šventa.
- Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau.
- Apdairus žmogus stebės charakterio ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus.
- Bet kuris žmogus gali valdyti ramybėje.
- Įkyrus žmogus visada yra piktavalis.
- Kiekvienas pakvaišęs žmogus galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę.
- Kiekvienas žmogus apie kitus sprendžia pagal save.
- Kiekvienas žmogus turi savo ypatingą įprotį.
- Kiekvienas žmogus, kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas.
- Kuo daugiau žmogus turi sažiningumo ir dorumo, tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą.
- Laimingas tas žmogus, kuris laikosi nuo kivirčų atokiai.
- Leisk kiekvienam žmogui daryti, ką jis gali daryti geriausia.
- Leisk kiekvienam žmogui turėti, kas jam priklauso.
- Mokytas žmogus visada turi turtą savyje.
- Nė vienas žmogus neįgyja viso tobulumo iš karto.
- Nėra žmogaus be klaidų.
- Nėra žmogaus, kuris savo amato meistru taptų jau pirmąją dieną.
- Nesaikingas žmogus miršta jaunas ir retai mėgaujasi senatve.
- Priklausomai nuo to, kaip žmogus tvarkosi su savimi, jis gali mirti senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties.
- Rask žiaurų žmogų ir tu matai bailį.
- Žmogaus protas yra pats žmogus.
- Žmogus aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn.
- Žmogus yra vertinamas pagal jo draugus.
- Žmogus niekada netampa visiškai blogas iš karto.
- Žmogus, jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas.
- Žmogus, kuris tenkinasi, visada yra turtingas.
- Žmogus, neturintis religijos, yra kaip arklys be apynasrio.
- Lengva tapti mokytu, sunkiau – žmogumi.
- Iš toli visi žmonės neblogi.
- Jei visi žmonės trauktų į vieną pusę, tai pasaulis paprasčiausiai apsiverstų.
- Jeigu Dievas gyventų Žemėje, žmonės jam išdaužytų langus.
- Nejausti skausmo, reiškia nebūti žmogumi.
- Vaikai gąsdinami velniu, suaugusieji — žmonėmis.
- Vienas žmogus keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma.
- Žmogus ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl”
Nuorodos
[keisti]