Moteriškumas
| Feminizmas |
|---|
Moteriškumas – etinė kategorija, reiškianti moteriai būdingų savybių derinį: emocingumą, švelnumą, trapumą, nuoširdumą.[1][2][3] Taip pat moteriškumas siejamas su estetika – kūno bruožų harmoninga išraiška, atskirianti moterišką kūną nuo vyriško. Moteriškumo samprata apima ne tik biologinį, bet ir socialinį bei kultūrinį aspektus, ji nesusijusi vien tik su biologine moters lytimi[4][5][6] – egzistuoja ir „moteriškų“ vyrų samprata.
Priešingybė moteriškumui yra vyriškumas, kuris suprantamas kaip tvirtumo, atkaklumo, agresyvumo ir panašių bruožų visuma.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiuolaikinis moteriškumo supratimas siekia Anglijos viduramžius. Tuomet moteris buvo paprasčiausiai vadinama mergele, žmona, motina, našle.[7] Kai kilusi maro epidemija Anglijoje nušlavė maždaug pusė gyventojų, tradiciniai lyčių vaidmenys pasikeitė, padidėjo moterų vaidmuo visuomenėje. Su moteriškumu susijusios sąvokos pirmą kartą minėtos apie 1380 m. filosofo Geoffrey Chaucer raštuose.[8][9]
Istorijoje įvairiose kultūrose moteriškumas buvo traktuojamas įvairiai, nors buvo išskiriamos ir universalios nuostatos, visais laikais sutinkamos tarp visų tautų. Tokie bruožai, kaip jausmingumas, gailestis, kentėjimas, rūpestingumas, kuklumas, švelnumas ir kt. tradiciškai laikomi „moteriškais“, būdingais moters prigimčiai. Patriarchalinėse kultūrose, kur lyčių vaidmenys buvo aiškiai apibrėžti, moteryje ypač buvo vertinami kuklumas ir paklusnumas, jos pagrindinis vaidmuo gyvenime – būti žmona, motina. Kuriantis ir vystantis feminizmo judėjimui, „idealios moters“ samprata, jos vaidmuo visuomenėje palaipsniui ėmė keistis. Romantinėje literatūroje ir mene, pradedant XIX a., ėmė klestėti naujas moters idealas – paslaptinga, viliojanti ir pavojinga „femme fatale“. Feministės ėmė skelbti stiprios, nepriklausomos, neapribotos tradicinių stereotipų ir primesto jos vaidmens visuomenėje, moters idealą.
Kultūros standartai tarp lyčių, moteriškumo supratimas keitėsi ypač ženkliai, pvz., XVI a. Prancūzijoje aukštakulniai buvo laikomi vyriškais batais, nors dabar jie yra tapę moteriškais. Senovės Egipte tiek moterys, tiek vyrai nešiojo klubajuostes (prijuostes), daug dėmesio skyrė kosmetinėms procedūroms, naudojo parfumeriją, juvelyrinius papuošalus. Moteriško grožio samprata savaip buvo suprantama Kinijoje tarp kilmingų moterų, naudojusių kojų pėdų bintavimą, siekiant turėti jas kuo mažesnes.[10][11] Kajanų tauta (artima kahajams) Mianmare moteriškumu laikomo žiedų pagalba išilgintą kaklą.[12]
-
Kajanų moteris žiedais prailgintu kaklu
-
Kinių deformuotos pėdos (rentgeno nuotrauka)
-
Altajiečiai šamanizmą laiko moterų užsiėmimu
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vetterling-Braggin, Mary, red. (1982). 'Femininity,' 'Masculinity,' and 'Androgyny': A Modern Philosophical Discussion. Rowman & Allanheld. p. 5. ISBN 0-8226-0399-3.
- ↑ Kite, Mary E. (2001). „Gender Stereotypes“. In Worell, Judith (red.). Encyclopedia of Women and Gender, Volume 1. Academic Press. p. 563. ISBN 0-12-227245-5.
- ↑ Thomas, R. Murray (2001). Recent Theories of Human Development. Sage Publications. p. 248. ISBN 0-7619-2247-4.
- ↑ Martin, Hale; Finn, Stephen E. (2010). Masculinity and Femininity in the MMPI-2 and MMPI-A. University of Minnesota Press. pp. 5–13. ISBN 978-0-8166-2444-7.
- ↑ Lippa, Richard A. (2005). Gender, Nature, and Nurture (2nd leid.). Routledge. pp. 153–154, 218–225. ISBN 9781135604257.
- ↑ Wharton, Amy S. (2005). The Sociology of Gender: An Introduction to Theory and Research. John Wiley & Sons. pp. 29–31. ISBN 978-1-40-514343-1.
- ↑ Williams, Tara (2011). Inventing Womanhood: Gender and Language in Later Middle English Writing (PDF). Ohio State University Press. ISBN 978-0814211519. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-11-06. Nuoroda tikrinta 2021-01-16.
- ↑ c1386 CHAUCER Man of Law's T. 262 O serpent under femynynytee. Oxford English Dictionary (Online ed.). Oxford University Press
- ↑ c1374 CHAUCER Troylus I. 283 Alle here lymes so wel answerynge Weren to womanhode. Oxford English Dictionary (Online ed.). Oxford University Press
- ↑ „Binding: Bone Breaking Beauty, August, 2009“. Cogitz.com. 2009 m. rugpjūčio 29 d. Suarchyvuotas originalas July 9, 2012. Nuoroda tikrinta 2011 m. lapkričio 13 d.
- ↑ „The Art of Social Change: Campaigns against foot-binding and genital mutilation“. The New York Times. October 22, 2010.
- ↑ Keng, Huay Pu. „Long Neck Ring Wearing“. www.huaypukeng.com. Nuoroda tikrinta 2017 m. spalio 22 d.