Peržiūrėti šaltinį Graikų kalba

{{kalba|kalba=Graikų kalba<br />''Ελληνικά''|spalva=lawngreen|
 šalys=[[Graikija|Graikijoje]], [[Kipras|Kipre]]. Taip pat pietų [[Albanija|Albanijoje]], pietų [[Italija|Italijoje]], pietų [[Makedonija|Makedonijoje]], centrinėje ir pietų [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Turkija|Turkijoje]] ir kitose aplinkinėse šalyse|
 kalbančiųjų=~13 mln.<ref name=Greekspeakers>{{cite web |url=http://www.ethnologue.org/show_language.asp?code=ell |title=Greek language |publisher=SIL International |year=2009 |access-date=2010-06-28 |archive-date=2011-07-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110709094555/http://www.ethnologue.org/show_language.asp?code=ell |url-status=dead }}</ref>|
 vieta=68<ref name=Greekrank>{{cite web |url=http://www.ethnologue.org/ethno_docs/distribution.asp?by=size |title=Languages by number of speakers |publisher=SIL International |year=2009 |access-date=2010-06-28 |archive-date=2011-08-22 |archive-url=https://www.webcitation.org/617NAMVgS?url=http://www.ethnologue.org/ethno_docs/distribution.asp?by=size |url-status=dead }}</ref>|
 kilmė=
[[Indoeuropiečių kalbos|Indoeuropiečių]]<br />&nbsp;'''Graikų'''|
 oficiali= {{flag|Graikija}}<ref>{{cite web |title=Enthologue report for language code: ell |url=http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=ell}}</ref><br /> {{flag|Kipras}}<ref name=GreekCyprus>{{cite web|url=http://www.cyprus.gov.cy/portal/portal.nsf/0/302578ad62e1ea3ac2256fd5003b61d4?OpenDocument&ExpandSection=3&Click=|title=The Constitution of Cyprus, App. D., Part 1, Art. 3|archiveurl=https://archive.today/20120729041008/http://www.cyprus.gov.cy/portal/portal.nsf/0/302578ad62e1ea3ac2256fd5003b61d4?OpenDocument&ExpandSection=3&Click=|archivedate=2012-07-29|access-date=2010-06-28|url-status=live}} states that ''The official languages of the Republic are Greek and Turkish''. However, the official status of Turkish is only nominal in the Greek-dominated Republic of Cyprus; in practice, outside Turkish-dominated Northern Cyprus, Turkish is little used; see A. Arvaniti (2006): Erasure as a a means of maintaining diglossia in Cyprus, ''San Diego Linguistics Papers'' 2: 25-38. Page  27.</ref><br /> {{flag|Europos Sąjunga}}<ref name=OfficialEuroLang>{{cite web|url=http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31958R0001:EN:NOT |title=EEC Council: Regulation No 1 determining the languages to be used by the European Economic Community |publisher=Council of Europe}}</ref><br />   
----
'''Regioninė kalba:'''<br />
{{flag|Albanija}}<ref name=HumanRights>{{cite web|url=http://www.unhchr.ch/udhr/lang/grk.htm |title=Greek |publisher=Office of the High Commissioner for Human Rights |date= |accessdate=2008-12-08}}</ref><br /> {{flag|Armėnija}}<ref name=CouncilofEurope>{{cite web |url=http://conventions.coe.int/Treaty/Commun/ListeDeclarations.asp?NT=148&CM=8&DF=23/01/05&CL=ENG&VL=1 |title=List of declarations made with respect to treaty No. 148 |publisher=Council of Europe |date= |accessdate=2008-12-08 |archive-date=2018-12-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181226070540/https://www.coe.int/en/web/conventions/search-on-treaties/-/conventions/treaty/148/declarations |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web |url=http://groong.usc.edu/orig/ok-20040916.html |title=An interview with Aziz Tamoyan, National Union of Yezidi |publisher=groong.usc.edu |date= |accessdate=2008-12-08 |archive-date=2013-06-23 |archive-url=https://www.webcitation.org/6HaI5a42d?url=http://groong.usc.edu/orig/ok-20040916.html |url-status=dead }}</ref><br /> {{flag|Italija}}<ref name="HumanRights"/><br /> {{flag|Bulgarija}}<ref name=CouncilofEurope/><br /> {{flag|Ukraina}}<ref name="CouncilofEurope"/>
| iso639-1=el|
 iso639-2=gre/ell/grc|
 iso639-3=ell, grc — [[Senovės graikų kalba|antikinė graikų k.]]|
 sil=|
paveikslėlis=Idioma Griego.PNG}}
'''Graikų kalba''' ({{Gr|Ελληνικά}}) – geneologiškai izoliuota [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų šeimos]] kalba. Graikų kalba kalba daugiau nei 18 mln. žmonių [[Graikija|Graikijoje]] ir [[Kipras|Kipre]], taip pat aplinkinėse šalyse, [[Armėnija|Armėnijoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Austrija|Austrijoje]],  [[Kanada|Kanadoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Gruzija|Gruzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]] ir [[JAV]], kuriose gyvena graikai. 

Skiriama ''senoji'' (XV– XII a. pr. m. e.–VI m. e. a.), ''vidurinė'', arba bizantiškoji (VI a.–XV a. vid.), ir ''naujoji'' (nuo XIV–XVI a.) graikų kalba.

Oficiali transkripcija iš graikų į lotynų rašmenis patvirtinta [[ISO 843]].

== Senoji graikų kalba ==
[[Vaizdas:Beginning Iliad.svg|thumb|left|200px|[[Iliada|Iliados]] kūrinio pradžia ]]
[[Senoji graikų kalba|''Senosios'' graikų kalbos]] istorija skirstoma į 4 laikotarpius:
* archajinį (iki IX–VIII a. pr. m. e.),
* klasikinį (nuo VIII–VII iki IV a. pr. m. e.),
* helenistinį romėniškąjį (IV a. pr. m. e.–IV m. e. a.) ir
* vėlyvąjį (nuo IV a.).
Archajiškame laikotarpyje vartotas skiemeninis raštas [[Kreta|Kretos]] – [[Mikėnai|Mikėnų]] linijinis raštas. Skiriamos Jonijos – [[Atika|Atikos]], [[Arkadija|Arkadijos]] – Kipro – Pamfilijos, eolėnų, dorėnų tarmių grupės. Jonėnų tarme (žymu ir Arkadijos bei eolėnų tarmių įtaka) sukurtos [[Homeras|Homero]] „[[Iliada]]“ ir „[[Odisėja]]“ (užrašytos VI a. pr. m. e.).

Klasikiniame laikotarpyje jau vartotas balsinis priebalsinis [[Graikų raštas]]. Senoji graikų kalba vartota ne tik Graikijoje, bet ir jos kolonijose, kur intensyviai vystėsi tarmės. Pagrindinės tarmės buvo:
* Jonėnų tarme šnekėta Eubojoje, kikladų salose ir dalyje Mažosios Azijos, įskaitant Efesą, Miletą ir Smirną. Šia tarme kūrė Homeras, [[Herodotas]], [[Hesiodas]], [[Hipokratas]].
* Eolėnų tarme šnekėta šiaurinėje Mažosios Azijos pakrantės dalyje, Lesbo saloje, [[Tesalija|Tesalijoje]], [[Bojotija|Bojotijoje]].
* Dorėnų
* Atikos
Literatūra buvo kuriama Atikos ([[Aristofanas]], [[Aischilas]], [[Euripidas]], [[Sofoklis]]), Jonijos, eolėnų (Alkajas, Sapfo) ir dorėnų ([[Pindaras]], Alkmanas) tarmėmis.  Helenistinio romėniškojo laikotarpio pradžioje [[Atika|Atikos]] tarmės pagrindu susiformavo bendrinė (šnekamoji ir rašomoji) kalba – koinė, po [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Makedoniečio]] užkariavimų vartota helenistinėse valstybėse. Jai būdinga ilgieji ir trumpieji balsiai bei dvibalsiai, taip pat muzikinis kirtis, 4 linksniai, sudėtinga linksniavimo ir asmenavimo sistema. Vėlyvajame laikotarpyje rašomoji kalba liko koinė, o šnekamojoje kalboje jos pagrindu atsirado naujosios graikų kalbos tarmių užuomazgos. ''Vidurinė'' graikų kalba buvo [[Bizantija|Bizantijos]] valstybinė kalba. Buvo pagrįsta koinė. Šnekamosios kalbos asmenavimo sistemoje ir sintaksėje atsirado visoms Balkanų kalboms būdingų bendrumų.

Formavosi naujosios graikų kalbos tarmės.

== Naujoji graikų kalba ==
[[Vaizdas:Griechenland Zypern Dialekte.png|230px|right|thumb|Graikų kalbos dialektai]]

Skiriamos dvi naujosios graikų kalbos formos: katarevusa (καθαρεύουσα) ir dimotika (Δημοτική). Katarevusa – Graikijos ir Kipro valstybinės kalbos, artimos helenistinio romėniškojo laikotarpio koinei. Dimotika – bendrinė šnekamoji kalba, susiformavusi XIX a. viduryje Centrinių Graikijos miestų tarmių pagrindu. XX a. katarevusa ir dimotika suartėjo. 1977 m. buvo atlikta graikų kalbos reforma, supaprastintas kirčiavimas ir rašyba. ''Naujajai'' graikų kalbai būdinga 5 balsiai, priebalsių gausumas, 3 giminės, 3 linksniai, sudėtinga asmenavimo sistema. Skiriamos šiaurės ir pietų tarmių grupės, taip pat čakonų (kilusi iš senosios graikų kalbos, vartojama pietų Peloponese), urumų (Kaukaze), taurų – rumėjų (prie [[Azovo jūra|Azovo jūros]]) ir trapezundų – rumėjų (pietų Italijoje ir [[Korsika|Korsikoje]]) tarmės, kartais laikomos atskiromis beraštėmis kalbomis.

== Kalbos įtaka ==
Daug senosios graikų kalbos žodžių virto [[Tarptautinis žodis|tarptautiniais žodžiais]] ir terminais. Nemaža jų vartojama ir [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]. Senoji graikų kalba [[Lietuva|Lietuvos]] mokyklose dėstoma nuo XVI a., iš pradžių buvo dėstoma kolegijose, vėliau [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]], kunigų seminarijose, tarpukario Lietuvoje – kai kuriose gimnazijose, [[Vytauto Didžiojo universitetas|Kauno universitete]] (klasikinės filologijos ir lyginamosios kalbotyros specialybės studentams).

== Išnašos ir šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.greek-language.gr/greekLang/index.html Graikų kalbai skirtas interneto portalas]
* [http://www.perseus.tufts.edu/ Klasikinių kalbų ir literatūrų svetainė]
* [http://socrates.berkeley.edu/~ancgreek/ancient_greek_start.html Berkeley Language Center Kalifornijos universitete]
{{InterWiki|code=el}}
* {{Ethnologue|ell}}
* {{Ethnologue|grc}}

{{Vikižodynas|graikų kalba|no=T}}

[[Kategorija:Graikų kalba| ]]