Kerčė

Kerčė ukr. Керч

Kerčė 45°20′19″š. pl. 36°28′05″r. ilg. / 45.338611°š. pl. 36.468056°r. ilg. / 45.338611; 36.468056 (Kerčė)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Krymo autonominė respublika

Įkūrimo data	530 m. pr. m. e. m.
Magdeburgo teisė nuo	1821 m.
Meras	Olehas Osadčyj (ukr. Олег Осадчий)

Gyventojų (2008)	158 165
Plotas	108 km²
Tankumas (2008)	1 464 žm./km²

Pašto kodas	98300-98399
Tel. kodas	+380 6561
Tinklalapis	Oficiali svetainė
Vikiteka	Kerčė

Kerčė (ukr. Керч, rus. Керчь, Krym. Keriç) – miestas rytinėje Krymo dalyje, Kerčės pusiasalyje, Miestas – didvyris. Kerčė yra vienas iš seniausių miestų pasaulyje.^[1] Dabar šiame mieste yra daugybė istorijos ir archeologijos paminklų, susijusių su skirtingomis epochomis ir kultūromis.

Istorija

Antika

VII a. pr. m. e. pabaigoje, dabartinės Kerčės vietoje, išeiviai iš Mileto pastatė Pantikalėjos akropolį, ant kalno, kuris dabar vadinamas Mitridatu.

Viduramžiai

VI a. miestas buvo Bizantijos imperijos valdžioje.

VIII a. papuola į Chazarų kaganato įtakos sferą.

IX – X a. Juodosios jūros šiaurinių pakrančių šeimininkais tapo slavai. Susikūrus Tmutarakano kunigaikštystės miestams, pavadintas Kerčevu.

1318 m. miestas pateko į Genujos kolonijų Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje sudėtį, kurios centras buvo Kafa. 1475 m. miestas patenka į Osmanų imperiją.

Naujieji laikai

1774 m., po Rusijos – Turkijos karo, Kerčė ir Eni – Kale tvirtovė buvo perduoti Rusijai.

Po nuosmukio, kilusio dėl Pirmojo pasaulinio ir Pilietinio karų, miestas vėl pradėjo klestėti. Iki 1939 m. gyventojų skaičius pakilo iki 104 500.

1940 m. mieste buvo 109 įmonės, kuriose dirbo 42 tūkst. žmonių.

Kerčė Didžiojo tėvynės karo metais

Didžiojo Tėvynės karo metais Kerčė tapo nuožmių susirėmimų, tarp Tarybų Sąjungos ir vokiečių armijų, arena. Fronto linija keturis kartus perėjo per Kerčę.

1973 m. rugsėjo 14 d. Kerčei buvo suteiktas Miesto – didvyrio vardas.

Archeologija

Planingi kasinėjimai Kerčėje prasidėjo XIX a. 4-ajame dešimtmetyje.

Miesto ribose tebėra keletas kurganų.

Kerčė įtraukta į tarptautinę UNESCO programą – „Šilko kelias“.

Geografija

Padėtis ir reljefas

Kerčės miestas išsidėstęs rytinėje Kerčės pusiasalio dalyje. Reljefas smulkiai ir stambiai kalvotas su daugybe raguvų ir daubų. Kalvų aukštis nuo 40 iki 90 m (Mitridato kalnas – 91,4 m). Miestu prateka Melek – Česme ir Bulganak upės^[2].

Klimatas

Kerčės klimatas nuosaikiai kontinentinis su lengvomis žiemomis ir šiltomis (dažnai karštomis) vasaromis.

Kerčė yra tarp Krymo ir Kaukazo, todėl Kerčės klimatą veikia šių regionų atmosferos pokyčiai, taip pat didelę įtaką daro Juodosios ir Azovo jūros.

Vasarą būna stiprios liūtys, Kerčėje jos įtakojamos iš rytų pusės (Kaukazo) ateinančiais lietaus debesimis, pasiekiančiais Kerčės pusiasalį.

Kerčės klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	−0,5	0,0	3,2	9,8	15,4	20,1	22,8	22,2	17,6	11,4	6,7	2,9	11,0
Krituliai mm	34	31	28	30	36	48	33	44	36	26	37	51	434
Duomenys: Kerčės klimatas^[3] 2009 09 28

Administracinis suskirstymas

Iki 1988 m. Kerčė buvo suskirstyta į tris rajonus, kurių kiekvienas turėjo savas partijas ir valdymo įstaigas:

Kirovo (dabartinis Centro)
Lenino (dabartinis Voikovo gamykla)
Ordžonikidzės (dabartinis Aršincevo)

Kerčės miesto savivaldybei (tarybai; ukr. Ялтинська міськрада) priklauso 1 miestas (Kerčė).

Demografija

Pagal 2008 m. gyventojų surašymo duomenis, mieste gyvena 158,2 tūkst. gyventojų.

Etninė sudėtis

Rusai sudaro didžiąją miesto gyventojų dalį. Gyventojai priklauso šioms etninėms grupėms:

rusai – 78,7 %
ukrainiečiai – 15,4 %
krymo totoriai – 1,9 %
baltarusiai – 0,2 %
lenkai – 0,1 %

Ekonomika

Antroje XX a. pusėje Kerčė tapo stambiu laivų statybos ir metalurgijos centru.

Viena iš mietą formuojančių įmonių tuo metu buvo Kerčės Voikovo vardo metalurgijos fabrikas. Gamykla pastatyta daugiau kaip prieš 100 metų ir buvo skirtas geležies rūdos perdirbimui, kuri buvo kasama Kamyš – Burunsko geležies rūdos kombinate. Dabar gamykla pervadinta į AB „Kerčės metalurgijos kombinatas“, kurio teritorijoje įsikūrusi LLC „Kerčės iešmų fabrikas“.

Kita stambi įmonė yra laivų statykla „Įlanka“, užsiimanti karinių laivų ir stambiagabaričių tanklaivių statyba. Be šių įmonių mieste yra: statybinių medžiagų gamykla, stiklo taros kombinatas, daug maisto pramonės įmonių.

Visoje miesto gyvavimo istorijoje svarbų vaidmenį turėjo žuvininkystės verslas, net ir šiais laikais didelė dalis Kerčės gyventojų dirba žuvies ūkio įmonėse.

Po Tarybų Sąjungos žlugimo ir perėjimo į rinkos ekonomiką, metalurgijos ir laivų statybos šakos patyrė nuosmukį. Kamyš – Burunsko geležies rūdos kombinato veikla buvo sustabdyta ir dabar jis beveik sugriautas. Be šios įmonės daug kitų miesto įmonių sustabdė savo veiklą arba buvo uždarytos. Laivų statyklos „Įlanka“ pajėgumai sumažėjo keliasdešimt kartų.

Transportas

Tarpmiestinius ir tarptautinius pervežimus Kerčėje aptarnauja Kerčės prekybinis uostas, keltas tarp Kerčės perkėlos ir Tamanės, geležinkelio stotis^[4], autobusų stotis ir nedidelis oro uostas. Be to 14 km į šiaurės vakarus nuo Kerčės yra karinis „Bagerovo“ aerodromas. Miestą kerta tarptautinė automagistralė M17 (Chersonas-sienos kirtimo punktas Kerčė) sutampanti su europiniu greitkeliu E97 (Chersonas-Potis).

XX a. 6-ame dešimtmetyje, geležinkelio sąstatų ir automobilių gabenimui, per Kerčės sąsiaurį buvo pastatyta perkėla. 9-to dešimtmečio antroje pusėje geležinkelio sąstatų gabenimas per sąsiaurį buvo nutrauktas, dėl pasenusio geležinkelio kelto ir uosto įrangos. 15 metų laikotarpiu keltai kėlė tik automobilius, bet 2004 m. atsiradus naujiems laivams ir suremontuotai uosto įrangai, vėl pradėti kelti geležinkelio kroviniai^[5].

Dabar automobilinis keltas, per dieną atlieka 8 reisus^[6].

Didžiausią viešojo transporto dalį mieste sudaro autobusai ir maršrutiniai taksi.

2004 m . mieste buvo atidaryta pirmoji troleibuso linija, kurios projektavimas buvo pradėtas dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje. 2007 m. buvo atidaryta antroji troleibuso linijos dalis, sujungusi žiedą tarp Vorošilovo ir Boikovo vardo gamyklos^[7].

2009 m. buvo baigta statyti trečioji troleibusų eismo dalis, kuri sujungė autobusų ir geležinkelio stotis^[8].

Tramvajus

Nuo 1935 m. iki 1941 m. Kerčėje egzistavo susisiekimas elektra varomais tramvajais.

Iškilmingas tramvajaus linijų atidarymas Kerčėje įvyko 1935 m. lapkričio 7 d. Pirmoji, 5,9 km ilgio, linija jungė konservų ir metalurgijos fabrikus.

1937 m. buvo nutiesta linija nuo konservų fabriko iki Kerčės geležinkelio stoties, o 1938 m. ji buvo pratesta iki tabako fabriko.

Pirmosios vokiečių okupacijos metais (1941 m. lapkritis – gruodis) tramvajai nevažinėjo. 1941 m. gruodžio 29 d., po miesto išsivadavimo, susisiekimas atsinaujino – tramvajaus linija, kuri vedė į metalurgijos fabriką, vagonus tempė garvežys. 1942 m. gegužę Kerčė vėl buvo užimta vokiečių armijos. Karinių veiksmų metu sugriauto tramvajų tinklo nuspręsta neatstatyt.

Mokslas ir švietimas

2004 m. mieste veikė:

28 mokyklos
9 aukštosios mokyklos
laivų mechanikos ir politechnikos institutai
medicinos mokyklos
6 profesinės mokyklos
darželiai

Sportas

2006 m. kerčietis Artur Žilicov, pasaulio tekvondo čempionate iškovojo 2 vietą jaunių grupėje^[9].

Iki 2007 m. mieste veikė futbolo klubas FC Kerčė (anksčiau FC Bospor).

Kultūra

Įžymybės

Kultūros ir istorijos paveldu turtingame mieste sukuriamos puikios sąlygos pažintiniam turizmui. Vienos žymiausių Kerčės įžymybių:

Pantikalėjos piliakalnis (V a. pr. m. e. – III a.)
Carinis kurganas – vieno iš Bosforo carų kapas (IV a. pr. m. e.)
Pirmtako Joano cerkvė (757 m.)
Eni – Kale tvirtovė (XVIII a.)
Didieji Mitridato laiptai, pastatyti 1833–1840 m. pagal italų architekto A. Digbio projektą. Laiptai veda į Mitridato kalno viršūnę ir susideda iš 428 pakopų.
Šlovės obeliskas ant Mitridato kalno. Autorius architektas Aleksejus Kiseliovas. Atidengtas 1944 m. rugpjūčio 8 d.
Muziejų kompleksas Adžimuškos akmenų skaldykloje.
Kerčės tvirtovė (XVIII a.)
Demetrio rūsys
Kerčės istorijos ir architektūros muziejus
Elitinio desanto istorijos muziejus

Šventės

balandžio 11 d. – Kerčės išsivadavimo diena (1944 m.)
antrasis liepos sekmadienis – Žvejo diena (nuo 1988 m.)
antrasis rugsėjo šeštadienis – Miesto diena (nuo 1998 m.)

Festivaliai, varžybos, regatos

Jaunimo festivalis „Kaimyninis Pasaulis“
Tarptautinis antikinio meno festivalis „Bosforo ugnys“

Miestų partnerystė

Kerčė yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:

Mogiliavas, Baltarusija (nuo 1998 m.)
Smolenskas, Rusija (nuo 1998 m.)
Čanakalė, Turkija (nuo 1999 m.)
Oriolas, Rusija (nuo 2004 m.)
Odincovas, Rusija (nuo 2004 m.)
Sočis, Rusija (nuo 2005 m.)

GPS koordinatės

Eni-Kale tvirtovė: (WGS 84): N 45 20.8368 E 36 36.1027
Kerčės tvirtovė: (WGS 84): N 45 18.8799 E 36 28.1891
Carinis kurganas (WGS 84): N 45 22.4974 E 36 32.7114
Mitridato kalno viršūnė (WGS 84): N 45 21.0029 E 36 28.1762
Didieji Mitridato laiptai (WGS 84): N 45 22.0482 E 36 28.3833

Išnašos

Nuorodos

[1] Ukraine – CityGuide

[1-2] Kerčės pusiasalio raguvos ir upės

[pogoda-3] „Kerčės klimatas“ (Ukrainian). Nuoroda tikrinta 2009-09-28.{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)

[4] Актуальное расписание движения пассажирских поездов по станции Керчь.

[5] Новости ОАО «РЖД»

[6] Актуальное расписание и тарифы паромов, справочная информация по переправе

[7] В Керчи открыли 2-ю очередь троллейбусного движения, Городские новости, kerch.com.ua

[8] В Керчи готовят улицы для III троллейбусной линии (Городские новости, kerch.com.ua)

[9] Керченская городская федерация таэквондо ITF

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]