Linčo teismas
Linčas, Linčo teismas – savavališkas teisės pažeidimu įtariamojo arba nemėgstamo asmens teisimas be teismo (proceso); minios teismas.
Dėl sąvokos kilmės nėra vieningos nuomonės. Terminui pradžią tikėtinai davė kuris nors iš šių asmenų:
- Charles Lynch, savivale pagarsėjęs pulkininkas, šerifas ir teisėjas, leidęs JAV nepriklausomybės karo metais tiek lojalistus, tiek ir Jungtinės Karalystės šalininkus, taip pat ir tariamus nusikaltėlius bausti be teismo proceso (dažniausiai – nuplakant).
- John Lynch, su kuriuo XVI a. pab. Š. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdžios leidimo.
- William Lynch (1742–1820 m.) iš Virdžinijos, organizavęs savigynos būrius, vykdžiusius pilietinę gynybą (Pittsylvania County), gaudžiusių plėšikus bei juos baudusius.
- James Lynch, Airijos miesto Galway burmistras, 1493 m. savo paties sūnaus byloje dėl nužudymo buvęs kaltintoju, teisėju bei po nuteisimo – budeliu.[1]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- James Allen (Hrsg.): Without Sanctuary. Lynching Photography in America. Twin Palms Publications, 2000, ISBN 0-944092-69-1 (mit Online-Begleitmaterial Archyvuota kopija 2004-09-27 iš Wayback Machine projekto.)
- Philip Dray: At the Hands of Persons Unknown. The Lynching of Black America. Random House, New York 2002, ISBN 0-375-50324-2 oder ISBN 0-375-75445-8
Nuorodos ir šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Patrick Bauser: Der Westen Irlands. In: FH-Zeitung, 2005. Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
| Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |