Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimą laiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis. Daug kalbų neturi atskiro veikslo darybos būdo – veikslo reikšmė išryškėja iš įvairių laiko formų.
Veikslo kategorija artima veiksmo pobūdžio (Aktionsart) kategorijai, kuri perteikia informaciją apie leksinę veiksmažodžio reikšmę laiko tėkmėje, pavyzdžiui, veiksmažodis rašinėti rodo kartotinį veiksmą, pamiegoti – ribotos trukmės veiksmą ir kt.[1]
Lietuvių kalboje skiriami du veikslai: eigos – veiksmas tebetrunka, ir įvykio – veiksmas baigęsis, įvykęs; pavyzdžiui: krito – nukrito, skaitė – perskaitė, statė – pastatė. Pasak K. Stango ir kitų kalbininkų, veikslo kategorija baltų kalbose yra nesenas reiškinys, mat nėra nusistovėjusio, vienodo veikslo darybos būdo, veikslas itin susietas su veiksmo pobūdžiu (Aktionsart).[2]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Marita Ljungqvist Arin (2003). „Aspect, tense and mood: Context dependency and the marker le in Mandarin Chinese“ (PDF). Department of East Asian languages. ISBN 91-628-5623-5.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=(pagalba) - ↑ Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 102. ISBN 5-420-01444-0.