Čangpai
Čangpai – klajoklių-piemenų tauta, gyvenanti Čangtango plynaukštėje, šiaurės vakarų Tibeto regione, kurios dalis dabar apima Kinijos Tibeto autonominio regiono šiaurinę dalį, taip pat dalį Qinghai provincijos bei Ladako rajono Indijoje.
Atšiauriausios Čangtango vietos yra negyvenamos, tačiau laikoma, kad regione gyvena apie 0,5 mln. klajoklių, identifikuojančių save su tibetiečiais, bet kalbančių atskira Čangtango kalba. Centriniai tibetiečiai juos įvardina kaip čangpa (t. y. „šiaurės žmonės“) arba drukpa („klajokliai“). Dabartinėje KLR jie įskaičiuojami į oficialią tibetiečių etninę grupę. Jie išpažįsta tibeto budizmą.
Čangpai praktiškai nedirba žemės, o visas jų ūkis paremtas gyvulininkyste: jakų, jų mišrūnų, Tibeto ponių (kjangų), avių bei Čangtango ožkų auginimu. Jie priversti migruoti dėl to, kad reikia keltis į vis naujas ganymo vietas, tačiau jų migracijos keliai yra aiškiai nustatyti ir jie nuolat sugrįžta į tas pačias vietas. Migracijų laiku čangpai gyvena jako vilnos palapinėse, bet yra ir pastovesnių, žieminių gyvenviečių.
Čangpų mityba paremta mėsos ir pieno produktais. Jie yra išradę daugybę maisto konservavimo metodų, leidžiančių išsaugoti produktus ilgu žiemos laikotarpiu. Jų gyvenime labai svarbi prekyba, kadangi daugybės gyvenimui reikalingų produktų jie nepasigamina patys. Jie keičia druską, vilną, mėsą į grūdus, įrankius, indus.
Tibetą prijungus prie KLR, apie 3500 čangpų pabėgo iš gimtųjų vietų į Indijos kontroliuojamą Čangtango pusę. 1977 m. jie buvo apgyvendinti 9 gyvenvietėse.