Čikitanai
| Čikitanai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~185 - 190 tūkst. |
| Populiacija šalyse | |
| Kalba (-os) | čikitanų |
| Religijos | krikščionybė |
Čikitanai (isp. Chiquitanos) – indėnų tauta, gyvenanti pietryčių Bolivijoje ir Brazilijos Mato Groso valstijoje. Kalba čikitanų kalba (izoliuota arba makro že šeimos). Populiacija – Bolivijoje 184 200[1], Brazilijoje 2400. Smarkiai asimiliavęsi su kitomis aplinkinėmis tautomis.
Čikitanai seniau gyveno plačiose Gran Čiako teritorijose nuo Guaporės aukštupio šiaurėje, Otokiso upės pietuose, Paragvajaus upės rytuose ir San Migelio upės vakaruose. Vertėsi žvejyba ir medžiokle, rankiojimu. Ispanai šiuos indėnus pavadino čikitanais (chiquito – mažytis) dėl mažų jų būstų durų. Buvo karingi, naudojo užnuodytas strėles. Kai kurios gentys gerai mokėjo puodininkystės ir audimo amatą, plaukiojo kanojomis. Paplitusi monogamija, nors vadai turėjo haremą. Dabar daugiausia dirba fazendose – gano gyvulius, dirba tarnais ūkiuose[2].
Čikitanais taip pat neretai vadinami visi Bolivijos regiono Čikitanijos indėnai (gvaraniai, Čiako indėnai).