Šiaurės Makedonijos prezidentas
| Šiaurės Makedonijos prezidentas | |
| Šiaurės Makedonijos prezidento herbas | |
| Dabartinis prezidentas | |
|---|---|
| Gordana Siljanovska-Davkova nuo 2024 m. gegužės 12 d. | |
| Informacija | |
| Įkurta | 1991 m. balandžio 16 d. |
| Statusas | Valstybės vadovas |
| Rezidencija | Skopjė |
| Kadencija | 5 metai (su perrinkimu) |
| Pirmas ėjęs pareigas | Kiro Gligorov |
| Atlyginimas | 17 250 JAV dol. per metus |
| Svetainė | pretsedatel |
Šiaurės Makedonijos Respublikos prezidentas (maked. Претседател на Република Северна Македонија, alb. Presidenti i Republikës së Maqedonisë së Veriut) – Šiaurės Makedonijos valstybės vadovas.
Prezidento pareigos įkurtos likus keliems mėnesiams iki nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. rugsėjo 8 d. Pirmasis prezidentas buvo Kiro Gligorov, kuris iki atsistatydinimo 1999 m. buvo seniausias prezidentas pasaulyje. Nors prezidentas iš esmės užima tik ceremonines pareigas, nes didžioji dalis įstatymų leidžiamosios valdžios priklauso ministrui pirmininkui ir Asamblėjai, jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir pirmoji užsienio reikalų institucija.[1][2]
Prezidento teises ir pareigas nustato Konstitucija ir įstatymai. Prezidentas turi būti Šiaurės Makedonijos pilietis, būti vyresnis nei 40 metų ir gyventi Šiaurės Makedonijoje ne mažiau kaip dešimt iš penkiolikos metų iki išrinkimo.[3]
Rinkimų sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiaurės Makedonijos prezidentas renkamas pagal modifikuotą dviejų turų sistemą. Kandidatas gali būti išrinktas per pirmąjį balsavimo turą tik tuo atveju, jei surenka daugiau kaip 50 % visų registruotų rinkėjų balsų.[4] Antrajame ture rinkėjų aktyvumas turi būti ne mažesnis kaip 40 %, kad rezultatai būtų laikomi galiojančiais.[5]
Iki 2009 m. pagal Konstituciją buvo reikalaujama, kad antrajame rinkimų ture dalyvautų 50 proc. rinkėjų. 2009 m. sausio 9 d. visiems 86 deputatams balsavus už Konstitucijos XXXI pataisą, ši riba buvo sumažinta iki dabartinių 40 %,[6] nes vyriausybė baiminosi, kad dėl vis mažesnio rinkėjų aktyvumo prezidento rinkimai bus dažnai pripažįstami negaliojančiais. Po to vykusiuose 2009 m. Makedonijos prezidento rinkimuose antrajame ture dalyvavo 42,6 proc. rinkėjų.[7]
Prezidentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| # | Portretas | Vardas | Pradėjo eiti pareigas | Nustojo eiti pareigas | Politinė partija |
|---|---|---|---|---|---|
| Prezidentas | |||||
| 1 | Kiro Gligorov
(1917–2012) |
1991 m. rugsėjo 18 d. | 1995 m. spalio 4 d. | nepartinis | |
| – | Stojan Andov
(1935—2024) laikinasis prezidentas |
1995 m. spalio 4 d. | 1995 m. lapkričio 17 d. | Makedonijos liberalų partija | |
| (1) | Kiro Gligorov
(1917–2012) |
1995 m. lapkričio 17 d. | 1999 m. lapkričio 19 d. | nepartinis | |
| – | Savo Klimovski
(g. 1947) laikinasis prezidentas |
1999 m. lapkričio 19 d. | 1999 m. gruodžio 15 d. | Demokratinė alternatyva | |
| 2 | Boris Trajkovski
(1956–2004) |
1999 m. gruodžio 15 d. | 2004 m. vasario 26 d. | VMRO-DPMNE | |
| – | Ljupčo Jordanovski
(1953–2010) laikinasis prezidentas |
2004 m. vasario 26 d. | 2004 m. gegužės 12 d. | Makedonijos socialdemokratų sąjunga | |
| 3 | Branko Crvenkovski
(g. 1962) |
2004 m. gegužės 12 d. | 2009 m. gegužės 12 d. | Makedonijos socialdemokratų sąjunga | |
| 4 | Gjorge Ivanov
(g. 1960) |
2009 m. gegužės 12 d. | 2019 m. gegužės 12 d. | VMRO-DPMNE | |
| 5 | Stevo Pendarovski
(g. 1963) |
2019 m. gegužės 12 d. | 2024 m. gegužės 12 d. | Makedonijos socialdemokratų sąjunga | |
| 6 | Gordana Siljanovska-Davkova
(g. 1953) |
2024 m. gegužės 12 d. | VMRO-DPMNE | ||
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Macedonian President Urges Boycott Of Name Referendum“. Radio Free Europe. 2018-09-27. Nuoroda tikrinta 2022-03-12.
- ↑ „Stevo Pendarovski wins North Macedonia's presidential election“. Al Jazeera. 2019-05-06. Nuoroda tikrinta 2022-03-12.
- ↑ Constitution of the Republic of Macedonia, Article 80.
- ↑ Polls Open in Macedonia Presidential Elections Balkan Insight, 2014-04-13
- ↑ AMENDMENT XXXI Constitution of North Macedonia
- ↑ „The Constitution of the Republic of North Macedonia“. www.sobranie.mk.
- ↑ Anna Fruhstorfer; Michael Hein (2016-10-12). Constitutional Politics in Central and Eastern Europe: From Post-Socialist Transition to the Reform of Political Systems. Springer. pp. 325–. ISBN 978-3-658-13762-5.