Šiaurės Vakarų teritorija
| Northwest Territory Šiaurės Vakarų teritorija | |||||
| JAV organizuota inkorporuota teritorija | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Marieta (1788–1799) Čilikotis (1799–1803) | ||||
| Kalbos | anglų | ||||
| Valdymo forma | organizuota inkorporuota teritorija | ||||
| Gubernatorius | |||||
| 1787–1802 | Arthur St. Clair (pirmasis) | ||||
| 1802–1803 | Charles Willing Byrd (paskutinis) | ||||
| Istorija | |||||
| - Šiaurės Vakarų teritorijų įsakas | 1787 m. liepos 13 d. | ||||
| - Ohajo valstijos pripažinimas | 1803 m. kovo 1 d. | ||||
Šiaurės Vakarų teritorija – istorinė organizuota inkorporuota Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija. Įkurta 1787 m. ir gyvavo iki Ohajo valstijos pripažinimo.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1787 m. liepos 13 d. pasibaigus JAV nepriklausomybės karui Konfederacijos kongresas pasirašė Šiaurės Vakarų teritorijų įsaką, kurio pagrindu buvo įkurta pirmoji JAV organizuota inkorporuota teritorija – Šiaurės Vakarų teritorija. Į naująjį darinį įtrauktos žemės nuo Apalačų kalnų, tarp Britų Šiaurės Amerikos ir Didiųjų ežerų šiaurėje, bei Ohajo upės pietuose. Misisipės upė suformavo teritorijos vakarines sienas, o rytuose ribojosi su Pensilvanija.
1789 m. rugpjūčio 7 d. teritorija buvo pripažinta Jungtinių Valstijų Kongreso. 1800 m. gegužės 7 d. nuo Šiaurės Vakarų teritorijos atsiskyrė naujai įkurta Indianos teritorija.
1803 m. kovo 1 d. iš Šiaurės Vakarų teritorijos žemių suformuota ir pripažinta Ohajo valstija, o lygi tol gyvavęs Šiaurės Vakarų teritorijos politinis darinys panaikintas.
1800 m. teritorijos populiacija siekė 45360 gyventojų.[1]