1999 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Tai taip pat:
- Tarptautiniai Senesnių Žmonių metai.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 4 d. – Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas Vilniaus universitetinei vaikų ligoninei įteikė kompiuterinį elektroencefalografą, Vilniaus gimdymo namams – naujagimių inkubatorių ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą;
- Sausio 12 d. – Seimas pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaraciją valstybės teisės aktu. Ši Taryba ėmėsi vieningo vadovavimo visoms pasipriešinimo ir kovotojų struktūroms;
- Sausio 18 d. – Lietuva prisijungė prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6-ojo protokolo ir atsisakė mirties bausmės;
- Sausio 19 d. – rašytojui Grigorijui Kanovičiui paskirta Izraelio rašytojų sąjungos premija už geriausią 1997 metais sukurtą kūrinį rusų kalba – romaną „Žydų parkas“;
- Sausio 21 d. – Lietuvos ambasadoriui Vytautui Dambravai įteiktas aukščiausias Venesuelos garbės ženklas – Simono Bolivaro pirmos klasės ordinas;
- Sausio 23 d. – Vilniaus Rotušėje pirmą kartą surengtas Vienos pokylis;
- Sausio 29 d. – Pietų Ispanijos Mursijos regione atidarytas Lietuvos garbės konsulatas;
- Sausio 30 d. – įsteigta Lietuvos nacionaldemokratų partija. Pirmininku išrinktas Rimantas Smetona.
- Vasario 2 d. – pradėta tiesioginė Seimo posėdžių garso transliacija per internetą;
- Vasario 4 d. – Seime pirmą kartą surengta Vyriausybės valanda. Parlamentarams suteikta galimybė klausinėti Ministrą Pirmininką bei ministrus;
- Vasario 6 d. – Pravieniškių griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje atidarytas specialus skyrius žmogaus imunodeficitu (ŽIV) užsikrėtusiems kaliniams;
- Vasario 17 d. – Hamburge atidarytas Lietuvos garbės konsulatas tapo šimtąja Lietuvos konsuline atstovybe.
- Kovo 4 d. – įsigaliojo bevizis režimas su Vokietija, Prancūzija, Graikija ir Portugalija;
- Kovo 16 d. – Tokijuje atidaryta Lietuvos ambasada;
- Kovo 17 d. – įkurtas Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas.
- Balandžio 1 d. – Santariškių ligoninės Širdies chirurgijos klinikoje pacientui pirmą kartą prijungta dirbtinė širdis;
- Balandžio 19 d. – prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nepasitikėjimą Ministrui Pirmininkui Gediminui Vagnoriui;
- Balandžio 28 d. – Lietuvoje įkurtas šv. Kazimiero ordinas;
- Balandžio 30 d. – Gediminas Vagnorius atsistatydino iš Vyriausybės vadovo pareigų.
- Gegužės 18 d. – Rolandas Paksas paskirtas premjeru.
- Birželio 7 d. – Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė įstatymas, kuriuo kompanijai „Williams International“ leista įsigyti kontrolinį koncerno „Mažeikių nafta“ akcijų paketą;
- Birželio 8 d. – Lietuva pirmą kartą išrinkta į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) valdymo tarybą;
- Birželio 10 d. – prisiekė Rolando Pakso vadovaujama vyriausybė;
- Birželio 12 d. – Rusijos prezidento Boriso Jelcino įsakymu už nuopelnus Rusijos kinui ir kultūrinių ryšiu tarp šalių stiprinimą aktorius Donatas Banionis apdovanotas „Draugystės“ ordinu.
- Rugpjūčio 23 – Rugpjūčio 26 d. – Vilniaus apygardos teisme baigtas skaityti 250 puslapių nuosprendis 1991 m. sausio 13 d. sąmokslininkams;
- Rugsėjo 1 d. – Šiauliuose įsteigta „Dagilėlio" dainavimo mokykla.
- Gruodžio 6 d. – Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija;
- Gruodžio 15 d. – Ruklos mokomajame pulke įkurtas pirmasis karo policijos būrys.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mirtys |
- Sausio 4 d. – Julius Duršliokas, vargonininkas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys (g. 1911 m.).
- Sausio 5 d. – Dalia Zita Sabalienė, pedagogė, filologė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja (g. 1939 m.).
- Sausio 11 d.:
- Antanas Jasaitis, Lietuvos biochemikas, bioenergetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1936 m.).
- Benediktas Mačikėnas, Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. 1914 m.).
- Sausio 18 d. – Vytautas Aukščiūnas, Lietuvos baleto artistas (g. 1913 m.).
- Sausio 29 d. – Ignas Budrys, Lietuvos dailininkas akvarelininkas (g. 1933 m.).
- Sausio 30 d. – Domininkas Kukenys, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1913 m.).
- Sausio 31 d. – Vytautas Bičiūnas, Lietuvos muzikologas, garso režisierius, kompozitorius (g. 1923 m.).
- Vasario 2 d. – Šarūnas Šimulynas, lietuvių skulptorius, tapytojas, poetas, prozininkas (g. 1939 m.).
- Vasario 7 d. – Kostas Doveika, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- Vasario 14 d. – Alena Devenienė-Grigaitienė-Vileišytė, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1904 m.).
- Vasario 20 d. – Levas Vladimirovas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius (g. 1912 m.).
- Vasario 23 d. – Vytautas Mažeika, Lietuvos teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras. menotyros kandidatas 1968 m (g. 1934 m.).
- Vasario 26 d. – Stasys Anglickis, poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius (g. 1905 m.).
- Kovo 6 d. – Vytautas Ilgūnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- Kovo 9 d.:
- Elena Jakutytė, Lietuvos grafikė (g. 1911 m.).
- Mykolas Jankauskas, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1905 m.).
- Kovo 11 d. – Vladimiras Ščiurovas, politologas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1955 m.).
- Kovo 12 d. – Vytautas Galinis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1924 m.).
- Kovo 15 d. – Aronas Gutmanas, fizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1936 m.).
- Kovo 18 d. – Saulius Chlebinskas, Lietuvos grafikas (g. 1953 m.).
- Kovo 29 d. – Alfonsas Gečas, chorvedys ir akordeonistas (g. 1923 m.).
- Balandžio 3 d.:
- Aldona Česaitytė-Nenėnienė, Lietuvos rankininkė (g. 1949 m.).
- Jonas Pajaujis, agronomas ir pedagogas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1906 m.).
- Balandžio 4 d. – Antanas Barauskas, Lietuvos inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
- Balandžio 15 d. – Mykolas Morkūnas, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, spaustuvininkas, Morkūno spaustuvės savininkas (g. 1916 m.).
- Balandžio 17 d. – Valentinas Čepkus, Lietuvos dainininkas (baritonas), pedagogas, rašytojas (g. 1937 m.).
- Balandžio 24 d. – Vincas Bazilevičius, Lietuvos mokytojas, vertėjas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1914 m.).
- Balandžio 25 d. – Liucija Rutkauskaitė, aktorė (g. 1907 m.).
- Balandžio 27 d. – Neemija Arbitblatas, Arbit Blatas, Lietuvos žydų tapytojas, skulptorius (g. 1908 m.).
- Balandžio 28 d. – Julius Būtėnas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, rašytojas (g. 1908 m.).
- Gegužės 7 d.:
- Elzbieta Kardelienė-Raciborskaitė, Lietuvos dainininkė (lyrinis koloratūrinis sopranas) (g. 1900 m.).
- Šmuelis Bernšteinas, Lietuvos ir Lenkijos smuikininkas, pedagogas (g. 1905 m.).
- Gegužės 14 d. – Algimantas Stapulionis, Lietuvos inžinierius architektas, baldų dizaineris (g. 1929 m.).
- Gegužės 17 d. – Domas Krivickas, Lietuvos teisininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teisės daktaras (g. 1905 m.).
- Gegužės 18 d. – Jonas Macevičius, Lietuvos filosofas, komunistinis veikėjas, filosofijos mokslų kandidatas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1922 m.).
- Gegužės 21 d. – Kazimiera Kymantaitė-Gregorauskienė, Banaitienė, lietuvių aktorė ir režisierė (g. 1909 m.).
- Gegužės 28 d. – Povilas Julius Labanauskas, Lietuvos jūrų karininkas, kapitonas leitenantas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1908 m.).
- Gegužės 30 d. – Ona Navickaitė-Kuncienė, Lietuvos archeologė, istorijos mokslų daktarė (g. 1926 m.).
- Birželio 5 d. – Jonas Kuosa, Lietuvos agronomas zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1925 m.).
- Birželio 13 d. – Aleksandras Štromas, Lietuvos teisininkas, politologas, profesorius (g. 1931 m.).
- Birželio 22 d. – Mamertas Karklelis, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g. 1931 m.).
- Birželio 26 d. – Vincas Natkevičius, Lietuvos literatūrologas, pedagogas, rezistentas (g. 1918 m.).
- Liepos 7 d. – Jonas Avyžius, Lietuvos liaudies rašytojas, publicistas, LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1922 m.).
- Liepos 8 d. – Pranas Lubinas, Amerikos lietuvis krepšininkas, olimpinis ir Europos čempionas, kartais tituluojamas Lietuvos krepšinio krikštatėviu (g. 1910 m.).
- Liepos 12 d. – Algirdas Araminas, Lietuvos kino operatorius, režisierius (g. 1931 m.).
- Liepos 15 d. – Jeronimas Čiuplys, Lietuvos kino dailininkas, scenografas, tapytojas, akvarelistas (g. 1928 m.).
- Liepos 22 d.:
- Algirdas Lekavičius, Lietuvos botanikas floristas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1921 m.).
- Alma Regina Granauskienė – Skruibytė, žurnalistė, filologė, tautodailininkė (g. 1937 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Rimtas Kalpokas, Lietuvos tapytojas, grafikas (g. 1908 m.).
- Rugsėjo 2 d. – Antanas Strabulis, Lietuvos literatūrologas, redaktorius, rezistentas (g. 1916 m.).
- Rugsėjo 8 d. – Vaclovas Blėdis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro režisierius (g. 1920 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Valteris Kristupas Banaitis, vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas.[1] (g. 1918 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Julius Mituzas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1911 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Jonas Čekys, Lietuvos žurnalistas, kultūros darbuotojas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (g. 1916 m.).
- Rugsėjo 27 d. – Bronius Krikštopaitis, Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitonas (g. 1902 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Elena Grinaveckienė, Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1928 m.).
- Spalio 8 d. – Vidas Ločeris, Lietuvos kompozitorius (g. 1948 m.).
- Spalio 11 d. – Kazys Daugėla, Lietuvos inžinierius geodezininkas, fotografas, knygų autorius (g. 1912 m.).
- Spalio 14 d. – Vytautas Mačiuika, Lietuvos rašytojas, skulptorius (g. 1929 m.).
- Spalio 16 d. – Teodoras Blinstrubas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas, pedagogas (g. 1906 m.).
- Spalio 21 d. – Alfonsas Čepas, teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, kriminologas, prokuroras (g. 1928 m.).
- Spalio 22 d. – Vytautas Augustinas, Lietuvos fotografas (g. 1912 m.).
- Spalio 29 d. – Kazimieras Kuzminskas, lietuvių kunigas, JAV lietuvių katalikų veikėjas (g. 1906 m.).
- Spalio 30 d. – Vytautas Galinis, Lietuvos botanikas floristas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
- Lapkričio 5 d. – Juozas Jankus, Lietuvos scenografas (g. 1912 m.).
- Lapkričio 10 d. – Stasys Antanas Bačkis, Lietuvos diplomatas, publicistas (g. 1906 m.).
- Lapkričio 13 d. – Mečislovas Jurevičius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1927 m.).
- Lapkričio 15 d. – Vytautas Bigelis, Uzbekijos chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1945 m.).
- Lapkričio 16 d.:
- Arvydas Girdauskas, Lietuvos automobilininkas (g. 1945 m.).
- Jonas Viržonis, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas.[2] (g. 1899 m.).
- Lapkričio 21 d. – Stasys Štikelis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius (g. 1930 m.).
- Lapkričio 29 d. – Vytautas Gedgaudas, Lietuvos žurnalistas (g. 1912 m.).
- Gruodžio 10 d. – Ona Maksimaitienė-Girčytė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1902 m.).
- Gruodžio 12 d. – Stasys Žeiba, Lietuvos karinis veikėjas, mokslininkas geologas (g. 1916 m.).
- Gruodžio 13 d. – Albertas Zalatorius, vienas garsiausių lietuvių literatūros tyrinėtojų ir kritikų, Sąjūdžio Seimo narys, išrinktas ir patvirtintas Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d (g. 1932 m.).
- Gruodžio 14 d. – Kazys Žvirblis, inžinierius, Šiaulių miesto ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
- Gruodžio 16 d.:
- Aleksandras Jacikevičius, Lietuvos psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
- Petras Limanauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, tekstilės technologas (g. 1924 m.).
- Petronėlė Orintaitė-Janutienė, pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja (g. 1905 m.).
- Gruodžio 22 d. – Lidija Kupstaitė-Drobnienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1920 m.).
- Vytautas Gerulaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- Vytautas Šumakaris, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1933 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgalaikiai įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 1 d. – įvestas euras;
- Sausio 7 d. – JAV senatas pradėjo pirmąją po daugiau kaip 130 metų kadenciją nebaigusio prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) apkaltos ir nušalinimo nuo pareigų procedūrą;
- Sausio 25 d. – Vakarų Kolumbijoje įvyko 6,0 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, kurio metu žuvo virš 1000 žmonių.
- Vasario 27 d. – Olusegun Obasanjo tapo pirmuoju išrinktuoju Nigerijos prezidentu nuo 1983 metų.
- Kovo 3 d. – Bertranas Pikardas (Bertrand Piccard) ir Brajanas Džonsas (Brian Jones) pradėjo kelionę karšto oro balionu aplink pasaulį be sustojimo, kurią sėkmingai baigė kovo 21;
- Kovo 12 d. – į NATO įstojo Vengrija, Lenkija ir Čekija.
- Balandžio 27 d. – Abdelaziz Bouteflika (g. 1937 m.), tapo Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentu;
- Balandžio 30 d. – Kambodža prisijungia prie Pietryčių Azijos Tautų Asociacijos (ASEAN).
- Gegužės 3 d. – Oklahomos miestą užklupęs tornadas (F5 stiprumo pagal Fudžitsu skalę) užmušė 43 žmonės;
- Gegužės 23 d. – Vokietijoje socialdemokratas Johannesas Rau išrinktas aštuntuoju pokario prezidentu;
- Gegužės 26 d. – Manchester United futbolo klubas Barselonoje laimėjo UEFA čempionų taurę, tapdami vieninteliu anglišku klubu, kuriam per metus pavyko laimėti tris svarbiausius turnyrus (prieš tai laimėjo Anglijos Premier lygą ir FA taurę).
- Birželio 9 d. – Kosovo karas: Jugoslavijos Federacinė Respublika ir NATO pasirašė taikos sutartį.
- Rugpjūčio 11 d. – Europoje ir Azijoje buvo matomas pilnas Saulės užtemimas.
- Spalio 12 d. – Pasaulio gyventojų skaičius perkopė 6 milijardus;
- Spalio 15 d. – National Geographic Society paskelbė apie Archeoraptoriaus fosiliją. Vėliau paaiškėjo, kad tai archeologinė klastotė;
- Spalio 27 d. – Armėnijos parlamento apšaudymo metu žuvo premjeras Vazganas Sakisianas, parlamento pirmininkas Karenas Demirčianas bei 6 kiti parlamento nariai.
- Lapkričio 6 d. – australai balsavo už tai, kad Britų karalienė liktų valstybės valdove.
- Gruodžio 20 d. – Portugalija Kinijos Liaudies Respublikai perdavė Makao;
- Gruodžio 23 d. – Ahmed Benbitour (g. 1946 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 2000 m. rugpjūčio 27 d.;
- Gruodžio 31 d. – Borisas Jelcinas atsistatydino iš Rusijos prezidento pareigų, jį pakeitė Vladimiras Putinas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mirtys |
- Sausio 6 d. – Ntsu Mokhehle, buvo Lesoto politikas, ministras pirmininkas nuo 1993 balandžio 2 iki 1994 rugpjūčio 17 ir nuo 1994 rugsėjo 14 iki 1998 gegužės 29 (g. 1918 m.).
- Vasario 5 d. – Vasilijus Leontjevas, rusų kilmės JAV ekonomistas ir matematikas (g. 1905 m.).
- Vasario 15 d.:
- Henris Kendalis, JAV fizikas, visuomenės veikėjas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1926 m.).
- Hugo Lepnurmas, estų vargonininkas, kompozitorius (g. 1914 m.).
- Vasario 16 d. – Bailey Olter, buvo Mikronezijos Federacinių Valstijų politiku. Ėjo Mikronezijos viceprezidento pareigas nuo 1983 m. iki 1987 m. Buvo trečiasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas. Prezidento pareigas ėjo nuo 1991 m. iki 1996 m. 1996 m. gale, baigiantis kadencijai, patirė insultą. Likusius 2 jo prezidentavimo metus jo pareigas ėjo viceprezidentas Jacob Nena (g. 1932 m.).
- Vasario 21 d. – Gertrude Belle Elion, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (g. 1918 m.).
- Vasario 25 d. – Glenn Theodore Seaborg, 1951 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (g. 1912 m.).
- Kovo 3 d. – Gerhard Herzberg, 1971 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (g. 1904 m.).
- Kovo 7 d. – Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.).
- Kovo 8 d. – Adolfo Bioy Casares, Argentinos rašytojas, fantastinės tematikos pradininkas Argentinos literatūroje (g. 1914 m.).
- Gegužės 2 d. – Igoris Djakonovas, rusų orientalistas, kalbotyrininkas, vertėjas. istorikas, istorijos mokslų daktaras (g. 1915 m.).
- Gegužės 30 d. – Kalju Lepikas, estų poetas, pedagogas (g. 1920 m.).
- Birželio 27 d. – Siegfried Lowitz, vokiečių aktorius, labiausiai žinomas dėl vaidmens kriminaliniame televizijos seriale „Senis“ (g. 1914 m.).
- Liepos 1 d. – Viktoras Čebrikovas, tarybinis partinis ir valstybės vėikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, KGB pirmininkas (g. 1923 m.).
- Liepos 2 d. – Mario Gianluigi Puzo, JAV rašytojas, labiausiai išgarsėjęs knygomis apie mafiją (g. 1920 m.).
- Liepos 9 d. – Džeimsas Leonardas Farmeris jaunesnysis, pilietinių teisių aktyvistas, [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955–1968)|Amerikos pilietinių teisių judėjimo]] lyderis (5,6 ir 7 amžiaus dešimtmečiuose), 1961 metų kelionės už laisvę iniciatorius ir organizatorius. Tai galiausiai leido desegruoti JAV tarp valstijų kursuojančius autobusus (g. 1920 m.).
- Liepos 26 d. – Trygve Magnus Haavelmo, 1989 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[5] (g. 1911 m.).
- Rugpjūčio 7 d. – Jevgenijus Čanga, latvių baleto artistas, baletmeisteris (g. 1920 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Raisa Gorbačiova, tarybinė ir rusų visuomenės veikėja, buvusio TSRS prezidento M. Gorbačiovo žmona (g. 1932 m.).
- Rugsėjo 25 d.:
- Ana Ščetinina, pirmoji moteris tolimojo plaukiojimo kapitonas pasaulyje, rusė (g. 1908 m.).
- Marion Eleanor Zimmer Bradley, maginės fantastikos rašytoja, rašiusi nemažai gana feministinės tematikos romanų, iš kurių vienas garsiausių yra „The Mists of Avalon“ („Avalono miglos“). Neretai vadinama inicialais MZB (g. 1930 m.).
- Rugsėjo 30 d. – Dmitrijus Lichačiovas, rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojas, visuomenės ir politinis veikėjas, filologijos mokslų daktaras. TSRS mokslų akademijos, nuo 1991 m. Rusijos mokslų akademijos narys (g. 1906 m.).
- Spalio 3 d. – Akio Morita, japonų verslininkas, vienas garsios elektrotechnikos bendrovės „Sony“ steigėjų[6] (g. 1921 m.).
- Spalio 12 d. – Wiltas Chamberlainas, profesionalus amerikiečių krepšininkas, laikomas vienu iš geriausių ir labiausiai dominavusių krepšininkų NBA istorijoje (g. 1936 m.).
- Lapkričio 16 d. – Daniel Nathans, 1978 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (g. 1928 m.).
- Lapkričio 20 d. – Amintore Fanfani, buvęs Italijos politikas, kuris net penkis kartus buvo šalies ministru pirmininku. Fanfani vadinamas vienu žinomiausiu Italijos politiku po II pasaulinio karo ir istorinis Italijos krikščionių demokratų partijos narys. Jo politinė karjera tęsėsi daugiau nei 30 metų (g. 1908 m.).
- Gruodžio 3 d. – John Paul Larkin, populiarus amerikiečių mikčiojančio džiazo dainininkas, sukūręs unikalų stilių, sketo ir eurošokių mišinį (g. 1942 m.).
Nobelio premijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chemijos – Ahmed H. Zewail (1946–);
- Ekonomikos – Robert A. Mundell (1932–);
- Fizikos – Gerardus 't Hooft, Martinus Veltman;
- Literatūros – Giunteris Grasas;
- Medicinos – Günter Blobel (1936–);
- Taikos – Médecins Sans Frontières.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vaclovas Bagdonavičius, Algirdas Žemaitaitis. Valteris Kristupas Banaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 592 psl.
- ↑ [1]
- ↑ 3,0 3,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ 4,0 4,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Akio Morita.