CERN
| Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija European Organization for Nuclear Research Organisation européenne pour la recherche nucléaire | |
| | |
| Įkurta | 1954 m. rugsėjo 29 d. |
|---|---|
| Tipas | Tarptautinė organizacija |
| Būstinė | Merinas, Ženevos kantonas, Šveicarija |
| Koordinatės | 46°14′03″ š. pl. 6°03′10″ r. ilg. / 46.23417°š. pl. 6.05278°r. ilg. |
| Narystė | 23 valstybės
|
| Vadovas | Ursula Bassler (tarybos prezidentė) Fabiola Gianotti (generalinė direktorė) |
| Tinklalapis | home.cern |
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, angl. European Organization for Nuclear Research), trumpai vadinama CERN (akronimas CERN kilęs nuo pranc. Conseil européen pour la recherche nucléaire, 1952 m. suburtos laikinos tarybos, skirtos įsteigti organizaciją[1]) – tarpvyriausybinė organizacija, valdanti didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją. Pati laboratorija taip pat gali būti vadinama CERN. Laboratorija įkurta šiaurės vakarų kryptimi nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d.[2] tarp 12 šalių[3]. Pagrindinė organizacijos misija yra sudaryti sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui tarp didelių energijų fizikos atstovų. Tuo tikslu organizacija projektuoja, stato ir eksploatuoja dalelių greitintuvus ir kitą eksperimentinę įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.
Organizacijoje dirba 2660 darbuotojų (2019 m.),[4] kurių didžiąją dalį sudaro inžinieriai, taikomųjų mokslų mokslininkai ir technikai. Organizacijai priklausančia laboratorija naudojasi 12427 vartotojai (2019 m.)[4], atstovaujantys 110 tautybių iš daugiau kaip 70 valstybių.
Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.
CERN yra viena iš didžiausių pasaulyje didžiojo mokslo įstaigų.
Moksliniai pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kai kurie svarbūs pasiekimai fizikoje buvo atlikti eksperimentų metu CERN. Žymiausi laimėjimai:
- 1983 m. UA1 ir UA2 eksperimentų metu atrasti W ir Z bozonai.
- 1995 m. PS210 eksperimento metu sukurti pirmieji antivandenilio atomai.
- 2001 m. NA48 eksperimento metu aptiktas tiesioginis CP pažeidimas.
- 2012 m. Higso bozonas.[5]
1984 m. už darbus, nuvedusius prie W ir Z bozonų atradimo, Carlo Rubbia ir Simon van der Meer buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.
1992 m. Nobelio fizikos premiją „už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, konkrečiai už daugiavietę proporcingąją kamerą“ gavo CERN tyrinėtojas Georges Charpak
Įrenginiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Veikiantys greitintuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Linac 3 tiesinis greitintuvas[6], skirtas greitinti sunkiuosius branduolius: švino, argono ir ksenono branduolius.
- Linac 4 tiesinis greitintuvas[7], skirtas greitinti protonus iki 160 MeV ir tiekti juos į Protonų sinchrotroną. Šis greitintuvas 2020 metais pakeitė Linac 2 greitintuvą.
- Protonų sinchrotrono stiprintuvas padidina dalelių iš tiesinio protonų greitintuvo (Linac 2) energiją, kurių srautas perduodamas į kitus greitintuvus (pvz., Protonų sinchrotroną). Pradėtas naudoti 1959 m.
- Žemos energijos jonų žiedas (angl. Low Energy Ion Ring arba LEIR) pagreitina jonų iš tiesinio jonų greitintuvo (Linac 3) energiją, prieš perduodant juos į Protonų sinchrotroną. LEIR greitintuvas yra pertvarkytas Žemos energijos antiprotonų žiedas (LEAR). Pradėtas naudoti 2005 m.
- 28 GeV Protonų sinchrotronas. Pastatytas 1959 m., naudojamas kaip dalelių tiekėjas Super protonų sinchrotronui.
- Super protonų sinchrotronas – žiedinis 2 km pločio dalelių greitintuvas, pastatytas tunelyje. Veikti pradėjo 1976 m. ir buvo naudojamas 300 GeV energijos dalelėms tiekti. Šiuo metu tiekia 400 GeV energijos daleles ir paruoštas LHC tiekti 450 MeV energijos dalelių srautus[8].
- Tiesioginis izotopų masės skyriklis (angl. On-Line Isotope Mass Separator arba ISOLDE) skirtas nestabilių branduolių tyrimams. Daleles gauna iš Protonų sinchrotrono stiprintuvo. Veikti pradėjo 1967 m., perstatytas ir patobulintas 1974 ir 1992 m.
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiuo metu CERN baigtas įrengti naujas dalelių greitintuvas – Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Pirmieji protonų pluoštai į greitintuvą nukreipti 2008 m. rugsėjo 10 d.[9][10].
Greitintuvas sumontuotas 27 km ilgio tunelyje (anksčiau naudotas LEP greitintuvui) 50–150 metrų gylyje. Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais magnetais, šaldomais skystu heliu. Kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas. Du protonų pluoštai judės priešingomis kryptimis tunelio vamzdžiais, kol jiems bus suteikta reikiama energija. Tada papildomi magnetai nukreips protonų srautus, kad jie susidurtų priešpriešiais. Kiekvienas protonas įgaus 7 TeV energiją, o bendra susidūrimo energija sieks 14 TeV.
LHC dalelių greitintuvu naudojasi aštuoni eksperimentai: ATLAS, CMS, LHCb, ALICE, LHCf, TOTEM, MoEDAL, FASER ir SND@LHC[11]
Kiti įrenginiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]CERN naudojamas Antiprotonų lėtintuvas, sumažinantis protonų greitį iki 10–30 % šviesos greičio[12]. Antiprotonų lėtintuvas naudojamas antivandenilio gamybai ir kt.
Ateities greitintuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]CERN vykdo ateities greitintuvų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Daugiausia dėmesio yra skiriama tokiems greitintuvams:
- Ateities žiedinis greitintuvas (Future Circular Collider, FCC);
- Kompaktiškasis tiesinis greitintuvas (Compact Linear Collider, CLIC);
- Miuonų greitintuvas (Muon Collider).
Sustabdyti greitintuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tiesinis dalelių greitintuvas Linac 1. Visu pajėgumu dirbti pradėjo 1959 m. ir tiekė protonus Protonų sinchrotronui. Uždarytas 1992 m.[13]
- Sinchrociklotronas veikė 1957–1991 m.
- Priešpriešiniai kaupimo žiedai (angl. Intersecting Storage Rings) veikė 1971–1984 m. Uždarytas dėl finansinių ir darbo jėgos resursų skyrimo LEP statymui[14].
- Didysis elektronų-pozitronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Electron-Positron Collider arba LEP) veikė 1989–2000 m. Šiuo metu greitintuvo tunelis naudojamas LHC įrengimui.
- Žemos energijos antiprotonų žiedas (LEAR) – veikė 1982–1996 m. Šiuo greitintuvu 1995 m. buvo sukurti 9 antivandenilio (vietoje protono – antiprotonas, vietoje elektrono – pozitronas)[15]. Šiuo metu vietoje LEAR naudojamas tobulesnis Antiprotonų lėtintuvas.
- Tiesinis greitintuvas Linac 2[16]. veikė nuo 1978 iki 2020 metų ir greitino protonus.
Kita infrastruktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]CERN duomenų centras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kompiuterių centras, naudojamas eksperimentinių duomenų analizei bei kitiems tyrimams[17].
CERN įtaka visuomenei ir ekonomikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kompiuterių mokslas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulinis tinklas prasidėjo kaip CERN projektas ENQUIRE, inicijuotas Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau 1989 m. Pagrįstas hiperteksto pagrindu, projektas siekė palengvinti informacijos dalijimasi tarp tyrinėtojų. Pirmasis tinklalapis, aprašantis patį projektą, pasirodė 1990 m.[18] 1991 m. pasaulinis tinklas buvo pristatytas viešai.
Dar prieš pasaulinio tinklo kūrimą, CERN buvo pionieriai interneto technologiją Europoje, pradėdami jį įdiegti praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje[19].
Neseniai CERN tapo vienu didžiausių paskirstytų skaičiavimų vystymo centru: pradėjo Enabling Grids for E-sciencE projektą[20], palaiko LHC Computing Grid projektą, skirtą būsimiems LHC greitintuvo duomenims analizuoti.
Medicina
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]CERN moksliniams tyrimams sukurti fotonų sensoriai yra taikomi medicinoje, kuriant spalvotų rentgeno nuotraukų fotoaparato prototipą[21].
Dalelių greitintuvų mokykla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]CERN Dalelių greitintuvų mokykla[22] (CERN Accelerator School) kaupia ir perduoda žinias apie visų tipų dalelių greitintuvus ir dalelių daužykles. Mokykla organizuoja greitintuvų fizikos ir greitintuvų technologijų kursus, skirtus fizikams, inžinieriams bei technikams.
Šalys narės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
CERN organizaciją sudaro[23] 23 šalys narės, 3 asocijuotos šalys narės prieš tikrąją narystę ir 7 asocijuotos šalys narės.
| Šalys narės | Statusas nuo |
|---|---|
| Šalys narės steigėjos | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| 1954 m. rugsėjo 29 d. | |
| Prisijungusios tikrosios narės | |
| 1959 m. birželio 1 d. | |
| 1983 m. sausio 1 d. | |
| 1986 m. sausio 1 d. | |
| 1991 m. sausio 1 d. | |
| 1991 m. liepos 1 d. | |
| 1992 m. liepos 1 d. | |
| 1993 m. liepos 1 d. | |
| 1993 m. liepos 1 d. | |
| 1999 m. birželio 11 d. | |
| 2014 m. sausio 6 d. | |
| 2016 m. liepos 17 d. | |
| 2019 m. kovo 24 d. | |
| Asocijuotos šalys narės prieš tikrąją narystę | |
| 2016 m. balandžio 1 d. | |
| 2017 m. liepos 4 d. | |
| 2021 m. vasario 1 d.[24] | |
| Asocijuotos šalys narės | |
| 2015 m. gegužės 6 d. | |
| 2015 m. liepos 31 d. | |
| 2016 m. spalio 5 d. | |
| 2017 m. sausio 16 d. | |
| 2018 m. sausio 8 d.[25] | |
| 2019 m. spalio 10 d. | |
| 2021 m. balandžio 14 d.[26] | |
Dar 3 šalys ir 3 tarptautinės organizacijos turi stebėtojo[23] statusą:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „1st Session of the European Council for Nuclear Research“. CERN Document Server. 1952 m. gegužės 5 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 20 d..
- ↑ Convention for the establishment of an European Organisation for Nuclear Research. Nuoroda tikrinta 2020-03-31.
- ↑ Konvencijos dokumento su parašais kopija. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
- ↑ 4,0 4,1 CERN (2020). „CERN in figures“. CERN Annual Report (anglų). CERN. 2019: 53. doi:10.17181/ANNUALREPORT2019.
- ↑ Chatrchyan, S.; et al. (2012). „Observation of a new boson at a mass of 125 GeV with the CMS experiment at the LHC“. Physics Letters B (anglų). 716 (1): 30–61. arXiv:1207.7235. Bibcode:2012PhLB..716...30C. doi:10.1016/j.physletb.2012.08.021. ISSN 0370-2693.
- ↑ „Linac 3“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 15 d..
- ↑ „Linac 4“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 15 d..
- ↑ AB-OP-SPS Home Page: SPS Operation Archyvuota kopija 2011-10-05 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
- ↑ CERN spaudos pranešimas: CERN announces start-up date for LHC. Nuoroda tikrinta 2008-09-09.
- ↑ CERN spaudos pranešimas: „First beam in the LHC – accelerating science Archyvuota kopija 2009-01-06 iš Wayback Machine projekto.“. Nuoroda tikrinta 2008-09-10.
- ↑ „CERN approves new LHC experiment“. CERN Home. 2021 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. gegužės 5 d..
- ↑ The Antimatter Factory: How does the AD work? Archyvuota kopija 2007-09-17 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
- ↑ „Linac 1“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 15 d..
- ↑ Intersecting Storage Ring Division, ISR Archyvuota kopija 2007-08-06 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
- ↑ First atoms of antimatter produced at CERN Archyvuota kopija 2010-08-20 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
- ↑ „Linac 2“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 15 d..
- ↑ „The CERN Data Center“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 30 d..
- ↑ Tim Berners-Lee svetainė. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
- ↑ A Short History of Internet Protocols at CERN Archyvuota kopija 2017-07-21 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
- ↑ GridCafe: Grid @ CERN Archyvuota kopija 2007-10-17 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
- ↑ „First 3D colour X-ray of a human using CERN technology“. CERN Knowledge Transfer. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 22 d..
- ↑ „CERN Accelerator School“. CERN Accelerator School. Nuoroda tikrinta 2021 m. gegužės 20 d..
- ↑ 23,0 23,1 „CERN Member States“. CERN About. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 22 d..
- ↑ „Estonia becomes an Associate Member of CERN in the pre-stage to Membership“. CERN Press release. 2021 m. vasario 1 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 1 d..
- ↑ „Lithuania becomes Associate Member State of CERN“. CERN Press release. 2018 m. sausio 8 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 22 d..
- ↑ „Latvia to join CERN as an Associate Member State“. CERN Press release. 2021 m. balandžio 14 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 4 d..
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali CERN svetainė (angl.)
- CERN chronologija Archyvuota kopija 2007-08-19 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- CERN Courier – International Journal of High-Energy Physics (angl.)