Pereiti prie turinio

Charles W. Bartlett

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Charles W. Bartlett 1933

Čarlzas Viljamas Barletas (angl. Charles W. Bartlett, 1860 m. birželio 1 d. Brindporte, Dorsete1940 m. balandžio 16 d.) – anglų tapytojas ir graviūrų meistras.

   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
„Maldininkas saulėlydyje“ (Udaipur, Indija), medžio graviūra, Charles W. Bartlett, 1919

Čarlzas Viljamas Barletas mokėsi metalurgijos ir dirbo šioje srityje keletą metų. Būdamas 23 metų įstojo į Londono Karališkąją akademiją, kur mokėsi tapybos ir oforto. Po trejų studijų metų Londone Barletas įstojo į privačią menų mokyklą Paryžiuje Académie Julian.

1889 metais jis grįžo į Angliją ir vedė Emily Tate, tačiau netrukus po to jo žmona ir sūnus mirė gimdymo metu. Tada Barletas ėmė keliauti po Europą. Apsilankė Olandijoje, Bretanėje ir Venecijoje kartu su draugu ir kolega Frank Brangwyn (1867–1956). Barletui nutapius keletą jo svarbiausių ankstyvųjų darbų, 1897 metais buvo pakviestas į Société Nationale des Beaux-Arts Prancūzijoje. 1898 metais jis sugrįžo į Angliją ir vedė Catherine Kate Main. Su žmona jis sugrįžo į žemyną. Keletas muziejų įsigyjo jo darbus Société de la Peinture a l’Eau parodos metu, Paryžiuje.

Barletas kelis kartus nukeliavo į Bretanę ir Olandiją kartu su olandų menininku Nico Wilhelm Jungmann (1872–1935). 1913 metais dėka pasiturinčios žmonos Barletas nukeliavo į Pakistaną, Indiją, Ceiloną, Indoneziją, Kiniją ir Japoniją. 1915 metais atvykęs į Japoniją Barletas susipažino su medžio graviūrų mestru Watanabe Shozaburo (1885–1962), kuris buvo vienas svarbiausių XX amžiaus japonų menininkų. 1916 metais Watanabe pateikė 21 Barleto dizaino darbus, įskaitant 6 Japonijos peizažo graviūras. 1917 metais Barletas su žmona paliko Japoniją ir iškeliavo į Angliją, tačiau prieš tai sustojo Havajuose. Į Angliją jie taip ir negrįžo. 1919 metais jis aplankė Japoniją, kur sukūrė 16 graviūrų Watanabe`ui.

Honolulu menų akademijos įkūrėja Anna Rice Cooke (1853–1934) tapo Bartleto globėja. 1928 metais Bartletas padėjo įkurti Honolulu graviruotojų organizaciją kartu su Alexander Samuel MacLeod, John Melville Kelly, ir Huc-Mazelet Luquiens.Čarlzas Viljamas Barletas būdamas 79 metų mirė Havajuose 1940 balandžio 16.

Kolekcijos ir parodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Amritsar“, spalvota medžio graviūra, Charles W. Bartlett, 1916

Brandfordo muziejai ir galerijos (Pietų Jorkšyras, Didžioji Britanija), Bristolio miesto muziejus ir meno galerija (Bristolis, Anglija), Klyvlendo meno muziejus (Klyvlendas, JAV) , Honolulu meno akademija ir Kongero biblioteka (Vašingtonas, JAV) yra Čarlzo Viljamo Barleto kolekcijų saugotojai. Honolulu meno akademija turi didelę Čarlzo Barleto tapybos ir graviūrų kolekciją. 8 Honolulu meno akademijos laikomos parodos:

Čarlzo V. Bartleto akvarelė, aliejiniai dažai ir nuotraukos, 1939 gegužės 30, – 1939 birželio 11.

Retrospektyvinė paroda – Tapyba ir piešiniai pagal Čarlzą V. Bartletą (1860–1940), 1946 vasario 5 – 1946 kovo 3.

Rojaus graviūros: Čarlzo V. Barleto menas ir gyvenimas, 2001 lapkričio 15 – 2002 sausio 6.

Čarlzo Bartleto Indijos vizijos, 2009 balandžio 30 – 2010 sausio 31.

Bartletas Havajuose, 2009 gegužės 7 – 2009 rugsėjo 13.

Bartletas Kinijoje, 2009 liepos 16 – 2009 lapkričio 1.

Bartletas Europoje, 2009 rugsėjo 17 – 2010 sausio 17.

Bartletas Javoje ir Ceilone, 2010 sausio 28 – 2010 birželio 6