Antanas Mykolas Potockis
| Antanas Mykolas Potockis | |
|---|---|
| Potockiai | |
| Herbas "Pilawa" | |
| Gimė | apie 1702 m. sausio mėn. |
| Mirė | 1766 m. balandžio 11 d. (~64 metai) |
| Tėvas | Aleksandras Jonas Potockis |
| Motina | Tereza Tarlaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudvika Marija Sapiegaitė |
| Vaikai | Jonas Prosperas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Antanas Mykolas Potockis (1702 m. sausis – 1766 m. balandžio 11 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis pastalininkis (1728–1732), Belzo vaivada (1732–1763), karalienės maršalka (1747–1754), Karūnos armijos generolas-leitenantas (1754), Grabovsko ir Kremeneco seniūnas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos žymios magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Smolensko vaivados Aleksandro Jono Potockio (m. 1714) ir Terezos Tarlaitės (m. po 1739) antrasis sūnus, Lvovo kašteliono Juozapo Potockio brolis ir Lenkijos rašytojo Povilo Stepono Potockio anūkas.
1728 metais gavo Lietuvos didžiojo pastalininkio pareigybę, 1729 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1732 metais Antanas Mykolas Potockis buvo paskirtas Belzo vaivada.
1733 metais palaikė Stanislovo Leščinskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. Augusto III valdymo metu (1734–1763) buvo respublikonų partijos veikėjas, Prancūzijos ir Prūsijos šalininkas.
Aktyvus politikas ir diplomatas, gerai susipažinęs su europietiškais reikalais.
Už savo nuopelnus buvo apdovanotas lenkišku Baltojo erelio (1745), rusiškais Švento Aleksandro Neviškio (1726) ir Švento Andriejaus (1730) ordinais.
Valdė Golovčino, Horkų (Oršos pavietas), Krasnopolės (Mozyriaus pavietas) dvarus, po vedybų su Sapiegų giminės atstove įsigijo Zelvą (Valkavisko pavietas), Čarliono kaimą (Gardino pavietas) ir kitus dvarus.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1730 metais vedė Liudviką Mariją Sapiegaitę (1695–1768), Lietuvos didžiojo maršalkos Aleksandro Povilo Sapiegos (1672–1734) ir Marijos Kristinos de Betiun (1677–1721), Aleksandro Dominyko Veliopolskio (m. 1725) našlės dukterį. Vaikai:
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Валерый Пазднякоў, Патоцкія // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. −792 с.: іл. С. 407. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2); Urszula Kosińska, U źródeł zjawiska odwoływania się do potencji ościennych w polskich sporach wewnętrznych - casus roku 1730. In: Studia z dziejów Rosji i Europy Środkowo-Wschodniej 2019, t. 54, z. 1, p. 5-26.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Stanislovas Vladislovas Potockis |
1732–1763 |
Po to: Ignotas Cetneris |