Ada Lovelace
| Ada Lovelace | |
|---|---|
| Ada Lovelace | |
| Gimė | 1815 m. gruodžio 10 d. Londone, Anglijoje |
| Mirė | 1852 m. lapkričio 27 d. (36 metai) |
| Tėvas | George Gordon Byron |
| Ada Lovelace | |
Ada Lavleis (angl. Ada Lovelace, pilnas vardas Augusta Ada King, Lavleiso grafienė (angl. Augusta Ada King, Countess of Lovelace, mergautinė pavardė Bairon, 1815 m. gruodžio 10 d. Londone, Anglijoje – 1852 m. lapkričio 27 d. Londone) – kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo. Poeto lordo Bairono dukra. Daugelio laikoma pirmąja programuotoja.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| |
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Ados matematikos studijos buvo neįprastas reiškinys net kilmingoms to meto moterims. Tačiau savo mokytojo Morgano dėka Ada gavo gerą algebros, logikos ir skaičių teorijos išsilavinimą. Septyniolikmetė Ada viename pokylyje sutiko Čarlzą Babidžą – aktyvų politiką, žinomą nestandartinėmis matematikos idėjomis. Po kurio laiko Babidžas parodė Adai savo kuriamą mechaninę diferencinę skaičiavimo mašiną. Ada buvo sužavėta. Nuo tol ji atidžiai sekė šios mašinos kūrimo eigą, diskutuodavo su Babidžu ir pateikė daugybę naujų idėjų.
Ada išnagrinėjo teorines programavimo galimybes. Ji iškėlė mintį, kad mašina galėtų ir "mąstyti", net numatė galimybę kurti muziką. Nors šiuolaikinių kompiuterių kūrėjai konceptualius sprendimus rado savarankiškai, Ada Bairon – asmenybė, kurios gyvenimas ir darbas iki šiol žadina daugelio kompiuterių mokslo specialistų vaizduotę.
Ada mirė nuo vėžio 1852 m., būdama 37 metų, ir buvo palaidota šalia tėvo, kurio niekada nepažinojo. Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinta ADA, o gruodžio 10 d. laikoma programuotojų diena.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Fuegi, J.; Francis, J. (October–December 2003). „Lovelace & Babbage and the creation of the 1843 'notes'“. IEEE Annals of the History of Computing. 25 (4): 16–26. doi:10.1109/MAHC.2003.1253887.