Alessandro Algardi

Alesandras Algardis
Gimė	1595 m. lapkričio 27 d.? Bolonija
Mirė	1654 m. birželio 10 d. (58 metai) Roma
Tautybė	italas

Veikla	skulptorius

Vikiteka	Alessandro Algardi

Alesandras Algardis (it. Alessandro Algardi, 1595 m. lapkričio 27 d. (1598?) − 1654 m. birželio 10 d.) − XVII a. italų baroko skulptorius, principinis Berninio varžovas baroko skulptūroje.

Biografija

Alesandras Algardis gimė 1595 m. lapkričio 27 d. (kitais šaltiniais 1598 m.) Bolonijoje šilko prekeivio šeimoje. Jis mokėsi piešimo pas Lodoviką Karačį vadinamojoje „Pažengusiųjų mokykloje“ Bolonijoje. 1622 m. A. Algardis viešėjo Mantujoje, dirbo vietos hercogui Federikui Gonzagai. Šio laikotarpio Algardžio darbų neišlikę. Mantujoje jis susipažino su hercogo didele renesanso kūrinių kolekcija, galėjo studijuoti manieristines Dž. Romano freskas Tė rūmuose. 1625 m. A. Algardis persikraustė į Romą, kur atliko skulptūros kūrinius San Silvestro al Quirinale bažnyčios Bandini koplyčios nišose ir pradėjo garsėti talentingu antikinių skulptūrų restauruotoju. 1629 m. jis sukūrė kardinolo Melinio kapo monumentą Santa Maria del Popolo bažnyčioje, po to sukūrė Frandžipanio monumentą San Marcello al Corso bažnyčioje ir kardinolo Laudivijo Cakijo biustą.

Romoje A. Algardis buvo artimai susijęs su įtakingu architektu ir tapytoju Pjetru da Kortona bei žymiu tapytoju Domenikinu. Po išgarsėjimo A. Algardis buvo laikomas antru talentingiausiu skulptoriumi Romoje po Berninio. 1634 m. skulptorius buvo užsakytas sukurti popiežiaus Leono XI kapo monumentą Šv. Petro bazilikoje (atliktas iki 1644 m.). 1638−1643 m. A. Algardis dirbo ties didžiojo altoriaus skulptūra „Šv. Pauliaus nukirsdinimas“, kuri buvo užsakyta Didžiajai Šv. Pauliaus bažnyčiai Bolonijoje. 1640 m. jis sukūrė Šv. Pilypo Nerio su angelu skulptūrą Romos Santa Maria in Vallicella bažnyčiai, kuri buvo labai palankiai įvertinta amžininkų. 1640 m. A. Algardis tapo Šv. Luko akademijos prezidentu Romoje. Berniniui praradus popiežiaus palankumą Alesandras Algardis trumpam užėmė mėgstamiausio Vatikano skulptoriaus vietą. Jį rėmė 1644 m. pradėjęs valdyti popiežius Inocentas X. 1645 m. A. Algardis sukūrė didžiulę bronzinę Inocento X statulą (dabar Kapitolijaus muziejuose). 1646−1653 m. Šv. Petro bazilikai jis sukūrė skulptūrinį reljefą, vaizduojantį popiežiaus Leono I susitikimą su Atila.

Alesandras Algardis dalyvavo architektūriniuose projektuose. Jis dirbo ties Dorija Pamfili vila Romoje ir fontanu San Damaso kieme Vatikane. Alesandro Algardžio kūryba neturi tokio dinamizmo ir teatrališkumo kaip Berninio. Jis visuomet išlaikė įtaką, kurią jam perdavė akademinė Bolonijos Karačių mokykla, todėl jo kūryba yra labiau klasikinė ir išlaikiusi ryšius su antikiniu skulptūriniu palikimu lyginant su Berninio. Alesandras Algardis mirė 1654 m. birželio 10 d. Romoje. Jo biografiją 1672 m. publikavo beveik amžininkas Džovanis Pjetras Beloris.