Apijaus kelias – Vikipedija

Apijaus kelias Romoje, prie Kvarto Milijo

Apijaus kelias – vienas pirmųjų ir strategiškai svarbiausias romėnų kelias Romos respublikos laikais. Šis kelias jungė Romą su Brindiziu Apulijoje. Jo reikšmę rodo Stacijaus žodžai:^[1]^[2]

Appia teritur regina longarum viarum.

Apijaus kelias yra ilgų kelių karalienė.

Apijaus kelias pavadintas Apijaus Klaudijaus Ceko, kuris buvo cenzoriumi ir pabaigė pirmą karinio kelio dalį 312 m. pr. m. e. per Samnitų karus, vardu.

Svarbūs istoriniai įvykiai Apijaus kelyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Spartakas.

73 m. pr. m. e. sukilo Spartako, buvusio Kapujos gladiatoriaus, vadovaujami vergai. Tuo metu kas trečias respublikos gyventojas buvo vergas. Spartakas nugalėjo daug romėnų armijų ir konfliktas užsitęsė dvejus metus. Po nesėkmingo atsitraukimo iš Italijos per Brindizį, vergai buvo apsupti Pietų Italijoje ir nugalėti. Romėnai nusprendė, kad sukilę vergai atsisakė teisės gyventi ir 71 m. pr. m. e. 6000 jų buvo nukryžiuota 200 km Apijaus kelio atkarpoje tarp Romos ir Kapujos.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Sylvae, 2.2
↑ Povoledo, Elisabetta (2008 m. balandžio 5 d). „Past Catches Up With the Queen of Roads“. New York Times. Nuoroda tikrinta 2008-04-05. „In ancient times the Appian Way, which links Rome to the southern city of Brindisi, was known as the regina viarum, the queen of the roads. But these days its crown appears to be tarnished by chronic traffic congestion, vandalism and, some of its guardians grumble, illegal development.“

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai