Armėnijos marzpanatas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Armėnija Arminiya
← 428 – 653 →
(Detaliau) (Himnas)
Valstybė	Sasanidų imperija
Administracinis centras	Dvinas

Armėnija (pers: Arminiya, arm. Մարզպանական Հայաստան) buvo Sasanidų imperijos marzpanatas (pasienio satrapija). Ji koncentravosi Armėnijos kalnyno rytinėje dalyje ir apėmė dideles teritorijas, kur dabar yra Armėnija ir rytų Turkija. Šis laikotarpis Armėnijos istorijoje yra vadinamas Marzpanato laikotarpiu.

Raida

Armėnijos marzpanatas buvo įkurtas galutinai panaikinus Aršakunių dinastijos Armėnijos karalystę, kuri nuo 387 m. neteko savo vakarinių teritorijų (jos buvo atiduotos Bizantijai) ir pripažino Sasanidų viešpatavimą.

Marzpanato teritorijoje buvo šios (iš 15) Aršakunių karalystės provincijos: Airaratas (dalis), Siunikas, Vaspurakanas, Moghas, Turuberanas, Korčaikas. Aukštutinė Armėnija kartu su Sofena, Taiku priklausė Bizantijai, Arcachas, Paitakaranas ir Utikas buvo atiduoti Kaukazo Albanijai, o Gugarkas – Kaukazo Iberijai.

Centrinės valdžios skiriamas marzbanas formaliai turėjo neribotas teises, tačiau savo interesus jis turėjo derinti su vietine armėnų diduomene (nachararais). Be to, egzistavo vietinės istitucijos, kaip hazarapetas, atsakingas už vidaus politiką, mokesčius, viešuosius darbus bei sparapetas, karo vadas. Abi jos buvo patikimos vietiniams armėnams. Todėl satrapija turėjo didelę autonomiją, palyginus su kitomis imperijos satrapijomis. Negana to, armėnai ne kartą rengė sukilimus prieš centrinę vyriausybę, kurie būdavo žiauriai malšinami.

Kadangi Armėnija išpažino krikščionybę, zoroastrizmą išpažįstanti Sasanidų imperija tris kartus surengė krikščionių persekiojimus. Kita vertus, armėnų raštas, armėnų kalba ir armėniškos mokyklos marzpanate buvo toleruojami.

Krikščioniška Armėnija ir toliau išliko viena iš svarbesnių Bizantijos užsienio politikos objektų. Pasinaudodama palankiomis aplinkybėmis, Bizantija nuolat stengėsi „susigrąžinti“ ją į savo globą. Dėl to 502–628 m. su pertraukomis vyko Bizantijos-Sasanidų karai. Viename jų 572–591 m. Bizantijai pavyko laikinai užimti didžiąją dalį Armėnijos, tačiau persai ją vėl susigrąžino. Maža to, 602–628 m. kare jiems pavyko trumpam nukariauti ir vakarinės Armėnijos žemes. Visi šie konfliktai dėl Armėnijos baigdavosi niekeno pergale ir situacija, artima status quo.

646 m. Marzpanatą nukariavo Rašidunų kalifatas. Jo teritorija paversta Armėnijos emyratu.

Marzpanų sąrašas

• 428–442 Veh Mihr Šapuras;
• 442–451 Vasakas;
• 451–465 Adhuras Hordmizdas;
• 465–481 Adhuras Gušnaspas;
• 481–482 Sahakas II Bagratunis;
• 482–482 Šahpuhras Mihranas;
• 482–483 Vahanas I Mamikonianas;
• 483 Zarmihras Karenas;
• 483–484 Šahpuhras;
• 484–505/510 Vahanas I Mamikonianas;
• 505–509 ar 510–514 Vardas Mamikonianas;
• 518–548 Mjejus I Gnunis;
• 548–552 ar 552–554 Gušnaspas Bahramas;
• 552–560 ar 554–560 Tan-Šahpuhras;
• 560–564 Varazdatas;
• 564–572 Surenas;
• 572–573 Vardanas III Mamikonianas;
• 572 Mihranas Mihrevandakas;
• 573–574 Glonas Mihranas;
• 573–577 Vardanas III Mamikonianas;
• 577–580 Tamchosrovas;
• 580–581 Varazas Vzuras;
• 581–582/588 Pahlavas;
• 582/588-588/589 Frahatas;
• 588/589-590 Hrartinas;
• 590–591 Mušeghas II Mamikonianas;
• 592–605 Vindatakanas, Nakhvefaghanas, Merakboutas, Yazdenas, Boutmahas;
• 604–611 Smbatas IV Bagratunis;
• 611–613 Šahrajeanpetas (Dvine);
• 611–613 Šahinas Vahmanzadeganas (Vakarų Armėnija);
• 613 Paršenazdatas;
• 616–619 Namdar-Gušnaspas;
• 619–624 Šahraplakanas;
• 624–627 Rotšvehanas;
• 627-628 Trumpam nukariauja Bizantija;
• 628–634 Varaz-Tirotsas II Bagratunis;
• 630–635 Mjejus II Gnunis;
• 635–638 Davidas Saharunis;
• 638-643 tarpuvaldis;
• 643–645 Teodoras Rštunis;
• 645–646 Varaz-Tirotsas II Bagratunis.