Biurokratija

Biurokratija – valstybės administracijos organizavimo būdas, atsiradęs Vokietijoje XIX amžiaus pabaigoje.

Bruožai

Biurokratinės sistemos bruožai:

sukuriama griežta hierarchinė sistema;
griežtai apibrėžiamos valdininkų funkcijos ir nustatomi instrukcijų ir statusų standartai;
valstybės administracijoje tarnybos vietos užimamos pagal pasirengimą dirbti numatomą darbą.

Biurokratija taip pat būdinga daugeliui verslo ir visuomeninių organizacijų.

Dažnai pats modernios valstybės atsiradimas siejamas su biurokratijos atsiradimu, nes moderniai valstybei būdinga profesionali valdininkija. Biurokratai vykdo politikų sprendimus, jų vietoms užimti pagrindinis kriterijus yra kvalifikacija. Tuo biurokratai iš esmės skiriasi nuo modernių laikų politikų, kurie pareigas užima rinkimų keliu.

Vienas svarbiausių biurokratinės sistemos trūkumų yra ribotos valdininkų galimybės lanksčiai spręsti netikėtai iškilusias problemas.

Kita vertus, modernios valstybės praktiškai neįsivaizduojamos be biurokratijos, išskyrus anarchizmo siūlomas alternatyvas.

Apibrėžimai

Biurokratijos samprata nėra nusistovėjusi. Skirtingi moksliniai šaltiniai ir buitinis požiūris biurokratiją traktuoja skirtingai. Biurokratija siekia žmonijos civilizuotos istorijos „priešaušrį“. Šiuolaikinis biurokratijos sąvokos variantas yra atėjęs iš XVIII a. Prancūzijos, tačiau ir šiandien šis žodis daugiareikšmis.

Čia pateikiami keli galimi apibrėžimai:

Biurokratija gali būti siejama su socialine grupe, su tais, kurie dirba administracinėse institucijose. Tai gali būti taikoma bet kam, kas dirba įstaigoje – visuomeninėje ar privačioje, bet dažniausiai – pirmojoje.^[1]
Biurokratija apibūdinama kaip moderniosios visuomenės valdymo organizavimo forma.^[2]
Biurokratija – tai idėja, daranti didžiausią poveikį viešųjų organizacijų struktūrai ir funkcionavimui šiuo metu.^[3]

B.G. Peters'o požiūris į biurokratiją

Terminas biurokratija gali reikšti ir teigiamą, bene vienintelį priimtiną šiuolaikinės valstybės valdymo organizavimo būdą, ir neigiamą, dažniau vartojamą buitine prasme, biurokratijos kaip niekam neatsakingų valdininkų valdžios apibūdinimą.

B. G. Peters'as nurodo du pagrindinius požiūrius į biurokratinį aparatą:

biurokratija apibūdinama kaip faktiškai nekontroliuojama jėga, ryjanti asmens laisves ir ekonominius išteklius
biurokratija laikoma „kvaile“ – fragmentiška grupe individų, kurie taip sukaustyti popierizmo ir knyginių instrukcijų, kad niekada nežino, ką daro.^[4].

Biurokratija pagal Weber'į

Norėdamas išsiaiškinti biurokratinių organizacijų plėtrą Weber'is apibrėžė biurokratijos idealųjį tipą („idealusis“ čia reiškia ne labiausiai trokštamą dalyką, bet grynąją biurokratinės organizacijos formą). Weber'io sąrašą sudaro šios skiriamosios jo ypatybės:

Aiškiai apibrėžta valdžios hierarchija - Biurokratijoje vyrauja piramidės principas. Viršūnėje aukščiausioji valdžia. Vyrauja komandinis darbas, paremtas grandinės principu.
Rašytinės taisyklės nustato kiekvieno organizacijos lygmens pareigūnų elgesį - Kuo aukštesnes pareigas užima darbuotojas, tuo į didesnius taisyklių rėmus yra įspraudžiamas.
Pareigūnai dirba visą darbo laiką ir gauna algą - Kiekvienai pareigybei yra nustatyta pastovi alga. Organizacija tikisi, kad darbuotojas sieks karjeros jos viduje, todėl atsižvelgiama į jo darbo rezultatus, stažą ar abiejų derinį.
Aiškiai skiriasi pareigūno atliekamos užduotys organizacijoje ir jo privačiame gyvenime - Pareigūno privatus gyvenimas turi būti griežtai atskirtas nuo darbinės aplinkos.
Nė vienas organizacijos narys nėra darbui naudojamų išteklių savininkas.
Kandidatai atrenkami pagal jų techninę kvalifikaciją - Kvalifikacijos patikrinimas atliekamas egzaminuojant, tikrinant išsilavinimo diplomą arba abiem būdais.
Pareigybė yra vienintelė arba pagrindinė, ją užimančiojo darbovietėje

Weber'io įsitikinimu, kuo organizacija artimesnė idealiajam biurokratijos tipui, tuo veiksmingiau ji sieks tikslų, kuriems buvo įsteigta. Jis manė, kad biurokratija turi „techninę viršenybę“, palyginti su kitomis organizacijų formomis. Biurokratiją Weber'is dažnai prilygindavo sudėtingoms mašinoms, nes ji tobulina įgūdžius, didina tikslumą ir greitį, atliekant nustatytas užduotis.^[5]

Šaltiniai

↑ Raipa A. Biurokratijos vieta ir vaidmuo demokratiškai įgyvendinant sprendimus // Viešasis administravimas,- Kaunas: Technologija, 1991.- p. 140.
↑ Novagrockienė J. Politikos mokslo pagrindai.- Vilnius, 2001.- p. 148.
↑ Raipa A. „Viešasis administravimas“ KTU, 1999.
↑ B. G. Peters "Biurokratijos politika", 2002: 379 p.
↑ Anthony Giddens „Sociologija“, Kaunas 2001.

[1] Raipa A. Biurokratijos vieta ir vaidmuo demokratiškai įgyvendinant sprendimus // Viešasis administravimas,- Kaunas: Technologija, 1991.- p. 140.

[2] Novagrockienė J. Politikos mokslo pagrindai.- Vilnius, 2001.- p. 148.

[3] Raipa A. „Viešasis administravimas“ KTU, 1999.

[4] B. G. Peters "Biurokratijos politika", 2002: 379 p.

[5] Anthony Giddens „Sociologija“, Kaunas 2001.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]