Burštynas
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Burštynas ukr. Бурштин | |
|---|---|
| | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | |
| Sritis | |
| Rajonas | Burštyno rajonas |
| Gyventojų | 14 866 |
| Burštynas | |
Burštynas arba Burštinas (ukr. Буршти́н) – miestas vakarų Ukrainoje, Ivano Frankovsko srityje. Rajono centras; 14 866 gyventojai (2021). Išvystyta maisto, metalo apdirbimo pramonė. Šalia miesto veikia didžiausia Pakarptėje šiluminė elektrinė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Netoli Burštyno buvo rasti bronzos amžiaus akmeniniai įrankiai, išlikę 6 senoviniai piliakalniai.
XV a. buvo Novės kaimas, išsidėstęs dešiniajame Hnyla Lypos upės krante, aplink feodalų valdą. Iki XVI amžiaus vidurio kaimas išaugo, nes kūrėsi amatininkai ir prekybininkai.
Pirmieji rašytiniai įrašai apie Burštyną datuojami 1554 m. Tuo metu miestelyje buvo daugiau nei 100 ūkių. Dalis gyventojų vertėsi žemdirbyste, kiti – amatais (batsiuviai, siuvėjai, kalviai, kailininkai, kepėjai). Visi Burštyno gyventojai, turintys žemės, turėjo atlikti nemažai feodalinių pareigų – pjauti, rinkti, statyti šieno kupetas, taisyti tvenkinius, tiltus, kelius. Rinkliavos iš gyventojų suma pinigais siekė daugiau nei 300 zlotų per metus. Burštynas buvo tipiškas viduramžių miestas, kuriame gyveno smulkūs prekybininkai, amatininkai ir valstiečiai, glaudžiai susiję su žeme. Tuo metu veikė keli smulkūs verslai – malūnas, alaus darykla, salyklo gamykla ir kt.
XVI amžiaus antroje pusėje Burštyno ir jo apylinkių savininkas buvo lenkų magnatas grafas Skarbekas. Jis pasikvietė italų architektus, kurie pastatė prabangią pilį-tvirtovę, kuri tapo grafų šeimos rezidencija. Burštyno gyventojai daug nukentėjo nuo pasikartojančių totorių išpuolių. 1629 m. Burštyno srityje įvyko mūšis tarp lenkų ir totorių kariuomenių, kuri grįžo po antpuolio į Galiciją. Totoriai buvo nugalėti, bet Burštynas buvo išplėštas ir sunaikintas.
Nuo 1630 m. Burštynas tapo grafo Jablonovskio nuosavybe. Pagrindinė valstiečių išnaudojimo forma buvo baudžiava. Jau XVII amžiaus pirmoje pusėje valstiečiai atidirbinėdavo baudžiavą 4-5 dienas per savaitę. Feodalinė bei tautinė-religinė priespauda sukeldavo atvirus protestus prieš lenkų engėjus. Pačios grėsmingiausios valstiečių demonstracijos prieš dvarininkus įvyko 1648 m. Tada daug Burštyno gyventojų įstojo į L. Kapustos ir B. Tovpygos vadovaujamus kazokų pulkus. Burštyno gyventojai palaikė Ukrainos-Rusijos kariuomenę 1655 m., kai ji pasirodė Haličo srityje.
1675 m., vykstant Lenkijos ir Turkijos karui, Burštynas buvo smarkiai apiplėštas ir nuniokotas lenkų kareivių, besiveržiančių prie Turkijos sienų.
1809–1811 m. mieste gyveno austrų kompozitorius Mocartas Jaunesnysis. Per dvejus metus subūrė pirmąjį pasaulietinį chorą, statė pjeses, dažnai koncertuodavo dvarininkų svečiams, kur atlikdavo tėvo Volfgango Amadėjaus Mocarto ir pirmuosius savo muzikinius kūrinius.[1]
Nuo XIX amžiaus antrosios pusės mieste vyko kultūrinis ir tautinis pakilimas. XIX amžiaus antroje pusėje miestas turėjo savo antspaudą su herbu – sakalo atvaizdu.
1866 m. rugsėjo 1 d. per Burštyno stotį pravažiavo pirmasis traukinys Lvovas-Černivciai.
Po Pirmojo pasaulinio karo į Galičinos teritorijas pretendavo Lenkija ir Ukraina, bet pasatoji tapo bolševikinės Rusijos taikiniu ir buvo užimta, o Galičina, Voluinė atiteko lenkų valdžiai. Po Antrojo pasaulinio karo teritorijos atiteko Sovietų Ukrainai. Sovietų okupacijos metais čia buvo pastatyta didžiausia regione šiluminė elektrinė, o dalis miesto atsidūrė po vandeniu. Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos dalis.
Miesto statusas suteiktas 1993 m.
2014 m. kovo 11 d. Burštyno miestas buvo įtrauktas į regioninės reikšmės miestų kategoriją.
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste veikia geležinkelio stotis.
Miestas yra prie Ivano Frankivsko-Lvovo ir Burštyno-Kalušo greitkelių.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Energetik“ – buvęs futbolo klubas iš Burštyno; 1948 m. įkurtas „Energetyk“ futbolo klubas žaidė Ukrainos čempionato Pirmoje lygoje.
- „Karpatai“ – futbolo klubas iš Haličo, kuris namų rungtynes žaidžia Burštyne.
- „Energetiko“ stadionas, kurio talpa 4 000 žiūrovų.
1976 m. pastatytas sporto kompleksas „Energetik“ dabar išlieka pagrindiniu sporto, poilsio ir laisvalaikio centru ne tik Burštyno, bet ir viso Haličo regiono gyventojams. 2018 m. sporto bazės apjungė sunkiosios atletikos, imtynių, futbolo, karatė ir kitas sporto šakas.
Didžiausių rezultatų pasiekė irkluotojai, karatistai ir futbolininkai.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Varpinė
-
Cerkvė
-
Skarbekių-Jablonovskių koplyčia-kapas
-
Senosios žydų kapinės
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Burštyne išlikę XVI amžiaus miesto pilies pylimų pėdsakai. Burštyne buvo pastatyti didingi miestelio savininkų Jablonovskių rūmai, kurių fasadą puošė kolonos su kapiteliais, o aplink pastatą buvo įrengtas medelynas. Iš Jablonovskių giminės Burštyne išliko tik Skarbekių-Jablonovskių koplyčia-kapas, pastatyta 1813 m. centrinėje kapinių dalyje.
Modernus architektūrinis miesto veidas iš esmės išryškėjo septintojo dešimtmečio pirmoje pusėje, kai mieste buvo pastatyta nemažai gyvenamųjų pastatų, kultūros pastatų, pramonės objektų ir kt.
Paminklas Tarasui Ševčenkai – pastatytas poeto 180-osioms gimimo metinėms 1994 m.