Generolas feldceichmeisteris

Generolas feldceichmeisteris (rus. генерал-фельдцейхмейстер, iš vok. Generalfeldzeugmeister; Feldzeug 'pabūklas') – kariuomenės generolo laipsnis (Austrija, vėliau – Austrija-Vengrija); XVIII–XIX a. kai kurių valstybių (Rusijos imperijoje, kai kuriose Europos šalyse) kariuomenių vyriausiojo artilerijos vado pareigos. Vokietijos bei Rusijos imperijos kariuomenėje (iki I pasaulinio karo) – karinis pareigūnas, atsakingas už kariuomenės tiekimą ir apginklavimą^[1].

Iki Petro Didžiojo artilerijos viršininko pareigos nebuvo nuolatinės. Į jas karo metu paskirdavo specialų vaivadą. 1699 m. Petras I imeretinų caraitį Aleksandrą Arčilovičių paskyrė Patrankininkų prikazo (rus. Пушкарский приказ) galva su generolo feldceichmeisterio laipsniu. Į valdžią atėjus Pavelui I, generolo feldceichmeisterio pareigas pakeitė visos artilerijos inspektorius (rus. инспектор всей артиллерии).

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ zodziai.lt

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Генерал-фельдцейхмейстер // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.

Ž • A • R Pareiginių laipsnių lentelė Rusijos imperijoje (1722–1917) metais

I rangas	Kancleris – Tikrasis slaptasis 1-os klasės patarėjas; Generolas feldmaršalas – Generolas admirolas; nėra

II rangas	Tikrasis slaptasis patarėjas – Vice-kancleris; Infanterijos generolas (iki 1763, nuo 1796) – Kavalerijos generolas (iki 1763, nuo 1796) – Generolas feldceichmeisteris artilerijos (iki 1763) – Generolas anšefas (1763–1796) – Artilerijos generolas (nuo 1796) – Inžinierius generolas (nuo 1796) – Admirolas; Oberkamerheras – Oberhofmaršalas – Oberštalmeisteris – Oberjėgermeisteris – Oberhofmeisteris – Oberšenkas – Oberceremonmeisteris (nuo 1844) – Oberforšneideris (nuo 1856)

III rangas	Slaptasis patarėjas (nuo 1724); Generolas leitenantas (iki 1741, po 1796) – Generolas poručikas (1741–1796) – Viceadmirolas – Generolas krygskomisaras nuo aprūpinimo (iki 1884); Hofmaršalas – Hofmeisteris – Štalmeisteris – Jėgermeisteris – Oberceremonmeisteris (nuo 1800) – Oberforšneideris

IV rangas	Slaptasis patarėjas (1722–1724) – Tikrasis valstybės patarėjas (nuo 1724); Generolas majoras – gvardijos papulkininkis (nuo 1748) – Fortifikacijos generolas (1741–1796) – Šautbenachtas (1722–1740) – Kontradmirolas (nuo 1740) – Oberšterkrygskomisaras nuo aprūpinimo (iki 1884); Kamerheras (nuo 1737)

V rangas	Valstybės patarėjas; Brigadininkas (1722–1796) – Kapitonas komandoras (1707–1732, 1751–1764, 1798–1827) – Premjermajoras gvardijos (1748–1798) – Šterkrygskomisaras nuo aprūpinimo (iki 1884); Ceremonmeisteris (nuo 1800) – Kamerjunkeris (nuo 1800)

VI rangas	Kolegijos patarėjas – Karinis patarėjas; Pulkininkas – 1-mo rango kapitonas laivyno – Vicepulkininkas gvardijos (1748–1798) – gvardijos pulkininkas (nuo 1798) – Oberkrygskomisaras nuo aprūpinimo (iki 1884); Kamerfurjeris (iki 1884) – Kamerheras (iki 1737)

VII rangas	Dvaro patarėjas; Papulkininkis – Kariuomenės viršila kazokų (nuo 1884) – 2-ro rango kapitonas – pėstininkų gvardijos kapitonas – kavalerijos gvardijos rotmistras – Krygskomisaras nuo aprūpinimo (iki 1884); nėra

VIII rangas	Kolegijos asesorius; Premjermajoras іr Sekundmajoras (1731–1798) – Majoras (1798–1884) – Kapitonas (nuo 1884) – Rotmistras kavalerijos (nuo 1884) – Kariuomenės viršila kazokų (1796–1884) – Esaulas kazokų (nuo 1884) – 3-čio rango kapitonas (1722–1764) – Kapitonas leitenantas (1907–1911) – Vyresnysis leitenantas laivyno (1912–1917) – gvardijos štabs kapitonas (nuo 1798); Titulinis kamerheras

IX rangas	Titulinis patarėjas; Kapitonas pėstininkų (1722–1884) – Štabskapitonas pėstininkų (nuo 1884) – Poručikas gvardijos (nuo 1730) – Rotmistras kavalerijos (1798–1884) – Štabsrotmistras kavalerijos (nuo 1884) – Esaulas kazokų (1798–1884) – Paesaulis kazokų (nuo 1884) – Kapitonas poručikas laivyno (1764–1798) – Kapitonas leitenantas laivyno (1798–1885) – Leitenantas laivyno (1885–1906, nuo 1912) – Vyresnysis leitenantas laivyno (1907–1911); Kamerjunkeris (iki 1800) – Hoffurjeris

X rangas	Kolegijos sekretorius; Kapitonas poručikas pėstininkų (1730–1797) – Štabskapitonas pėstininkų (1797–1884) – Sekundrotmistras kavalerijoj (iki 1797) – Štabsrotmistras kavalerijos (1797–1884) – Poručikas (nuo 1884) – Paporučikis gvardijos (nuo 1730) – Paesaulis kazokų (iki 1884) – Sotnikas kazokų (nuo 1884) – Leitenantas laivyno (1722–1885) – Mičmanas (nuo 1884); nėra

XI rangas	Laivo sekretorius (laivyno karininkas, iki 1834); Laivo sekretorius (laivyno valdininkas, nuo 1834 m.)

XII rangas	Gubernijos sekretorius; Poručikas (1730–1884) – Paporučikis pėstininkų (nuo 1884) – Kornetas kavalerijos (nuo 1884) – Praporščikas gvardijos (1730–1884) – Sotnikas kazokų (iki 1884) – Chorunžis kazokų (nuo 1884) – Unterleitenantas laivyno (1722–1732) – Mičmanas (1796–1884); Kamerdineris – Mundšenkas – Tafeldekeris – Konditeris

XIII rangas	Kabineto registratorius – Provincijos sekretorius – Senato registratorius (nuo 1764) – Sinodo registratorius (nuo 1764); Paporučikis pėstininkų (1730–1884) – Praporščikas pėstininkų (nuo 1884, tik karo metu) – Sekundporučikas artilerijos (1722–1796) – Gardemarinas laivyno (1860–1882)>; nėra

XIV rangas	Kolegijos registratorius; Fendrikas pėstininkų (1722–1730) – Praporščikas pėstininkų (1730–1884) – Kornetas kavalerijos (iki 1884) – Štikjunkeris artilerijos (1722–1796) – Chorunžis kazokų (iki 1884) – Mičmanas laivyno (1732–1796); nėra