Gerrit Dou
Geritas Dau[1] (kitaip Gerardas Dou, ol. Gerrit Dou, taip pat Dow, Douw, 1613 m. balandžio 7 d., Leidenas, Nyderlandai – 1675 m. vasario 9 d., ten pat) – XVII a. Nyderlandų tapytojas, vienas iš reikšmingiausių olandų dailės „aukso amžiaus“ kūrėjų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geritas (kitas vardo variantas − Gerardas) Dau gimė 1613 m. balandžio 7 d. Leidene, tuo metu turtingame Nyderlandų mieste, prekybos, tekstilės pramonės ir mokslo centre. Gerito tėvas Dauvė Jansas turėjo stiklo graviravimo ir glazūravimo dirbtuvę. Gerardas mokėsi pas stiklo liejikus ir puošėjus apie 2 su puse metų. 1625 ir 1627 m. jis paminėtas Leideno stiklininkų gildijos įrašuose.[2] 1628 m. vasario 28 d. Geritas Dau buvo nusiųstas mokytis pas Rembrantą,[3] tikriausiai jis mokėjo už medžiagas ir tapybos mokymą. Iš Rembranto Dau išmoko naudoti šviesos-tamsos kontrastus, tikslaus tekstūrų vaizdavimo tapyboje, bei persiėmė Rembranto pomėgiu autoportretams. Žinoma, kad Rembrantas ir Dau kartu nutapė paveikslą „Ona ir aklas Tobitas“ (dabar Londono nacionalinėje galerijoje).
1631 m. Rembrantas išvyko iš Leideno. Geritas Dau greit pradėjo įgauti dailininko autoritetą mieste. Jo rėmėju tapo Pieter Spiering, kuris buvo Švedijos karalienės Kristinos atstovas ir sutiko Dau mokėti metinę išmoką už jo tapybos darbus. Rembranto įtaka dailininkui ilgainiui sumenko, Dau stiliaus spalvos pasidarė šaltesnės, paveikslų dažų paviršiui dailininkas suteikdavo beveik emalės tekstūros bruožų. Anksčiausias datuotas jo kūrinys yra „Jaunas smuikininkas“ (1637 m., Škotijos nacionalinė galerija).[4] 1641 m. Dau minimas sekimo vertu tapytoju ir 1648 m. buvo vienu Leideno tapytojų gildijos įkūrėjų. Garsas apie jį pradėjo sklisti po Europą, Dau paveikslus rinko archercogas Leopoldas Vilhelmas Austras ir Toskanos hercogas Lorencas III de Medičis. Jo kūrinių Nyderlandų generaliniai luomai 1660 m. padovanojo Anglijos karaliui Karoliui II sosto atgavimo proga. Rėmėjas Jan de Bye 1665 m. suorganizavo 27 Dau paveikslų parodą. G. Dau buvo žymiu Leideno miesto tapybos mokytoju ir laikomas Leideno dailės mokyklos įkūrėju. Jo žymesniais mokiniais buvo Gabriël Metsu (1629–1667) ir Frans van Mieris (Vyresnysis, 1635–1681).
Geritas Dau nebuvo vedęs. Nepaisant savo populiarumo dailininkas retai palikdavo Leideną. Savo metu Dau buvo vienu geriausiai apmokamų Olandijos dailininkų, jam dvaro tapytojo vietą siūlė Anglijos karalius Karolis II. Dailininkas mirė 1675 m. Leidene, palaidotas vietos Šv. Petro bažnyčioje 1675 m. vasario 9 d. Didesniąją Gerito Dau kūrybos dalį sudaro mažo formato žanrinės-buitinės scenos ir portretai su detaliu, dažniausiai virtuvės, objektų vaizdavimu. Žymesniais G. Dau paveikslais minimi „Ištinusi moteris“, „Olandų moteris“, „Apsišaukėlis gydytojas“, „Moteris, grojanti su klavikordu“.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Sena moteris, skaitanti bibliją“ (1631-32, Amsterdamo valstybinis muziejus)
-
„Natiurmortas su berniuku, pučiančiu muilo burbulus“ (apie 1635-36, Nacionalinis Vakarų meno muziejus, Tokijas)
-
„Mergina, smulkinanti svogūnus“ (apie 1646, Karališkoji kolekcija)
-
-
„Apsišaukėlis gydytojas“ (apie 1652, Boijmans Van Beuningen muziejus, Roterdamas)
-
„Moteris prie lango“ (apie 1660, Boijmans Van Beuningen muziejus, Roterdamas)
-
-
„Atsiskyrėlis su kryžiumi“ (apie 1664, Amsterdamo valstybinis muziejus)
-
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ limis.lt
- ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 90
- ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 90
- ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 90