Dviračių sportas
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dviračių sportas – sporto šaka, kurioje naudojamas dviratis. Į dviračių sportą įeina plento, dviračių kroso, treko lenktynės, kalnų dviračių kroso bei maratono varžybos, BMX rungtynės ir kitos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmosios dviračių lenktynės įvyko 1868 m. gegužės 31 d. 1 200 metrų ilgio trasoje Sen Klu parke, netoli Paryžiaus. Jas laimėjo anglų emigrantas James Moore, kuris važiavo su mediniu dviračiu metalinėmis padangomis.[paaiškinti] Dabar šis dviratis stovi muziejuje, Anglijoje.
Lenktynių pobūdis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dviračių lenktynės populiarios visame pasaulyje, tačiau populiariausios Europoje. Labiausiai dviračių sportui atsidavusios šalys yra Italija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai ir Šveicarija, taip pat JAV ir Australija.
Plento lenktynės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dviračių plento lenktynės.
Dviračių plento lenktynės dažniausiai vyksta nuo pavasario iki tol, kol atšąla orai. UCI (Tarptautinė dviratininkų organizacija) lenktynės vyksta nuo daugiadienių „Grand Tour“ lenktynių, tokių kaip Tour de France, Giro d’Italia ir Vuelta a España iki vienadienių (klasikinių), tokių kaip Ronde van Vlaanderen ar Milano-Sanremo. Ilgiausios vienadienės plento lenktynės yra LOTOJA, kurių ilgis 330 km. Per šias lenktynes važiuojama nuo Logan‘o, Jutos iki Džeksono, Vajomingo. Prie plento lenktynių taip pat priskiriami individualūs ir komandiniai važiavimai laikui.
Dviračių krosas yra sportas, kuriuo ne sezono metu užsiima plento dviratininkai, kad neprarastų savo įgūdžių. Lenktynės dažniausiai vyksta rudenį ir žiemą (Pasaulio taurės varžybos dažniausiai vyksta nuo rugsėjo iki sausio). Lenktynės vyksta 2-3 km ilgio rate. Šis sportas populiariausias plento lenktynių lyderių šalyse – Belgijoje ir Prancūzijoje.
Treko lenktynės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dviračių treko lenktynės.
Dviračių treko lenktynės vyksta velodromuose. Lenktynės yra skirtingos ir gali vykti nuo individualių ar komandinių persekiojimo iki masinio starto lenktynių. Dalyviai naudoja treko dviračius kurie neturi stabdžių ir laisvosios eigos.
Kalnų lenktynės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kalnų dviračių sportas.
Kalnų dviračių lenktynės yra palyginti naujos. Kalnų lenktynių dviračiams reikia plačių ir gumbuotų padangų. Vienos iš žinomiausių kalnų dviračių sporto rungčių yra kalnų dviračių krosas ir kalnų dviračių kroso maratonas.
BMX lenktynės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje BMX.
BMX lenktynės yra vieno rato, dažniausiai vienos pavaros dviračiais. Lenktynininkai važiuoja gruntu pilnu pašokimų ir staigių posūkių.
Dviračių sportas Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dviračių sportas bei pirmosios lenktynės Lietuvoje prasidėjo dar iki Pirmojo pasaulinio karo. 1905-1912 m. vienas garsiausių dviratininkų tada buvo Petras Mejeris.
Nepriklausomoje Lietuvoje pirmosios dviratininkų lenktynės įvyko 1922 m. Lietuvos Respublikos dviračių sporto pradininkai buvo Kęstutis Bulota, V. Bulota, Jurgis Šulginas. 1923 m. įsteigta Lietuvos dviratininkų sąjunga. Paskutiniaisiais Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metais (1938-1940 m.) geriausiu Lietuvos dviratininku tapo Juozas Pimpis, atstovavęs LFLS. 1938 m. Lietuvos tautinėje olimpiadoje jis nugalėjo 25 km plento lenktynėse, startuojant pavieniui (46.24,0).
Juozas Pimpis pirmavo Lietuvos dviračių sporte ir pirmosios sovietinės okupacijos, nacių okupacijos, bei pirmaisiais antrosios sovietinės okupacijos metais. 1945 m. Juozas Pimpis SSRS pirmenybėse tapo dviračių kroso čempionu. 1950 m. K. Paršaitis, 1961 m. J. Grabauskas SSRS „Dinamo“ rinktinės sudėtyje laimėjo 100 km komandines plento lenktynes. 1952 m. Paršaitis tapo SSRS daugiadienių dviračių lenktynių nugalėtoju. Nuo 1953 buvo organizuojamos lenktynės „Aplink Tarybų Lietuvą“, nuo 1959 m. – daugiadienės lenktynės maršrutu Vilnius – Ryga – Talinas; jų nugalėtojais buvo Paršaitis, T. Zlotnikovas, B. Krulikauskas, Grabauskas. Nuo 1957 m. kasmet buvo rengiamos vaikų ir paauglių varžybos, nuo 1965 m. – tarptautinės jaunimo Baltijos draugystės lenktynės Lenkijos ir Lietuvos keliais. 1969 m. A. Berankis, P. Knieža, R. Rudys, A. Rutkauskas tapo SSRS dviračių kroso komandinių varžybų čempionais. 1970 m. Knieža laimėjo tarptautines dviračių lenktynes Prancūzijoje „Humanite“ laikraščio prizui laimėti; 1976 m. šį prizą laimėjo A. Mockus. 1976 m. Lietuvoje buvo ~4400 sportininkų dviratininkų.