Eritritolis
Eritritolis | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
CAS numeris | [10030-58-7] |
Cheminė formulė | C4H10O4 |
Molinė masė | 122,12 g/mol |
SMILES | C(C(C(CO)O)O)O |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | 121 °C |
Virimo t° | 329-331 °C |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Eritritolis – natūralus cukraus alkoholis (poliolis). Naudojamas maisto pramonėje kaip drėkiklis ir saldiklis. Europoje žymimas maisto priedo numeriu E968.
Eritritolis pasižymi mažu kaloringumu (0,24 kcal/g), saldžiu skoniu (maždaug trečdaliu mažiau saldžiu nei cukrus), turi nestiprų šaldantį (panašų į mėtos) efektą. Nedideliais kiekiais randamas daugelyje vaisių ir fermentuotų produktų, kaip kad vyne, sūryje, aluje, sojų padaže ir pan. Pramoniniu būdu gaminamas fermentuojant gliukozę mielių ar kitų mikroorganizmų pagalba. Naudojamas įvairių gaminių (saldumynų, kramtomosios gumos, gaiviųjų gėrimų) saldinimui, konsistencijos formavimui ir kitokiais tikslais.
Eritritolis neveikia gliukozės kraujyje ar insulino lygio.
Naudojamas maisto pramonėje nuo paskutinio XX a. dešimtmečio, iš pradžių Japonijoje ir JAV. Europoje jo saugumas ir leidimas naudoti buvo patvirtintas 2006 m.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ruth Winter. A Consumer’s Dictionary of Food Additives, 7th Edition.Random House LLC, 2009, p. 218