Etiopijos imperatorius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Liūtas – imperatoriaus simbolis, iki 1974 m. naudotas ir kaip Etiopijos herbas

Etiopijos imperatorius, dar vadinamas Negusų negusas (gez. ንጉሠ ነገሥት = nəgusä nägäst) buvo Etiopijos monarchas ir valstybės vadovas. Kartais jis neteisingai tituluojamas negusu, nors tai iš tiesų buvo žemesnis titulas, tolygus karaliui.

Paskutinis imperatorius buvo Haile Selasie, kuris mirė po 1974 m. perversmo, atėjus į valdžią Dergo režimui.

Kilmė, legendos

Anot legendų, Imperatorių dinastija kilo iš Saliamono sūnaus Meneliko I, kurio motina buvo Šebos karalienė (Makeda). Pasakojama, kad apie 950 m. pr. m. e. šis imperatorius buvo pasiųstas Saliamono valdyti šių kraštų ir kaip ženklą atsivežė Sandoros skrynią, kuri iki šiol saugoma vienoje Aksumo šventykloje. Menelikas pradėjo taip vadinamąją Saliamonidų dinastiją, kurios atstovai su žymiomis pertraukomis valdė iki 1974 m.

Kultas, regalijos

Dinastijos

Oficialiai laikoma, kad didžioji dauguma imperatorių priklausė Saliamonidų dinastijai, kuri kildinama iš Meneliko. Iš tiesų Etiopijos imperatorių seką galima padalinti į šias dinastijas:

Aksumo dinastija, dar vadinama Ankstyvąja Saliamonidų dinastija (III a. pr. m. e.- apie X a.)
Zagvės dinastija (apie X a. – 1270 m.)
Saliamonidų dinastija (1270–1974)

nuo 1855 m. valdovų seka yra ypač sudėtinga:

Tevodros II (1855–1868) – sosto uzurpatorius, nepriklausęs Saliamonidams
Tekle Gijorgis II (1868–1871) – Zagvės dinastijos atstovas iš Vago regiono
Johanes IV (1871–1889) – valdovas iš Tigrajaus regiono.
Menelikas II (1889–1913) – oficialiai atkūrė Saliamonidų dinastiją
Zauditu (1916–1930), imperatorė
Haile Selasie (1930–1974), Italų okupacijos laikais (1936–1941) imperatoriumi titulavosi Italijos karalius Viktoras Emanuelis III.

Vardai ir kreipiniai

Imperatorius

Imperatoriaus titulas gezo kalba reiškia „Karalių karalius“. Tokia daryba yra būdinga daugeliui Senovės Rytų tautų, pradedant Mesopotamija (pvz., Senovės Persijos imperatoriai vadinosi šachinšachais, kas irgi reiškia tą patį). Spėjama, kad Etiopijoje terminas pirmą kartą panaudotas apie III a. pr. m. e., istorinio Aksumo imperijos valdovo Sembrouthes.

Pilnas titulas skambėjo Atse (imperatorius), Neguse Negest (karalių karalius), Seyoume Igziabeher (Dievo išrinktasis).

Imperatoriaus sutuoktinė

Nuo senovės imperatorius turėjo sutuoktinę, tituluojamą atege, t. y. „imperatorienė“. Vienintelė Etiopijos istorijoje valdžiusi moteris imperatorė buvo Zauditu, kuri titulavosi nəgəstä nägäst, t. y. „Karalių karalienė“.

Įpėdinystė ir imperatoriškosios šeimos titulai

Nebuvo griežtų įpėdinystės taisyklių, mat sostą galėjo paveldėti bet kuris vyriškos lyties imperatoriaus kraujo giminatis, ne tik sūnus, bet ir brolis, dėdė, pusbrolis. Dėl įpėdinystės kovų grėsmės, nuo maždaug X a. egzistavo paprotys po imperatoriaus mirties įkalinti svarbiausius pretendentus į sostą kalnų pilyse. Tam tikslui buvo naudojamos trys svarbiausios vietovės.

Patį imperatoriaus rinkimų procesą kontroliavo didikų (tiek pasaulietinių, tiek dvasinių) taryba, kuri šalyje įgijo vis didesnę valdžią. Tai vedė į Zemene mesafint susiskaldymo laikotarpį.

Imperatoriaus palikuonys buvo tituluojami:

Leul (ልዑል) – imperatoriškojo kraujo princas
Leult (ልዕልት) – imperatoriškojo kraujo princesė
Abeto (አቤቶ) – tolimesni imperatoriaus giminaičiai
Emebet (እመቤት) – imperatorių anūkės

Taip pat skaitykite

Šis straipsnis apie Etiopiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.