Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiai
| Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiai | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • Europos Bendrija pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę: 1991 m. rugpjūčio 27 d. • Pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis: 1995 m. birželio 12 d. . • Seimas ratifikavo Europos (asociacijos) sutartį: 1996 m. birželio 20 d. • Pradėtos derybos dėl Lietuvos narystės ES: 1999 m. gruodis • Lietuva tampa ES nare: 2004 m. gegužės 1 d. | ||
Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai santykiai tarp Europos Sąjungos bei jos pirmtakės Europos Bendrijos ir Lietuvos. Lietuva yra Europos Sąjungos narė nuo 2004 m.
Pirmųjų kontaktų tarp Lietuvos ir tuometės Europos Bendrijos pradžia – 1990 m. rugsėjo mėn., kai Lietuvoje pirmą kartą apsilankė Europos Parlamento narių delegacija.
Lietuvai atstovauja ambasadorius, reziduojantis Briuselyje, veikia Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje. Vilniuje veikia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Vilniuje taip pat įsikūrusi viena Europos Sąjungos agentūra – Europos lyčių lygybės institutas.
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Santykius tarp Lietuvos ir ES galima suskirstyti į keturis laikotarpius: ryšius tarp pavienių lietuvių išeivių ir ES Lietuvos okupacijos sąlygomis, santykius Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir siekiant narės statuso ir santykiai Lietuvai tapus ES nare (nuo 2004 m.)
Ryšiai iki 1990 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie ryšius su ES prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę informacijos nėra.
Santykiai 1990–2004 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Europos Parlamento politinės grupės ėmė megzti santykius su Lietuvos parlamentu ir jo frakcijomis. 1990 m. rugsėjį Lietuvoje įvyko Europos Parlamento narių delegacijos vizitas.[1] Po karinės |TSRS agresijos 1991 m. sausį, Europos Parlamentas priėmė TSRS kariuomenės agresiją Baltijos valstybėse smerkiančią rezoliuciją. Europos Parlamentui nubalsavus Europos Bendrijos Taryba įšaldė TSRS skiriamą ekonominę pagalbą. Žlugus pučui Maskvoje, rugpjūčio 27 d. oficialiai pripažino Lietuvos Respubliką. LR AT 1992 m. vasario 6 d. nutarimu patvirtino LR AT įvairių frakcijų deputatus atstovais Europos Parlamente, o balandžio 14 d. priėmė nutarimąm kuriuo sudaryta oficiali delegacija ryšiams su Europos Parlamentu.
1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje Kopenhagoje nuspręsta, kad Asociacijos sutartis pasirašiusios Vidurio ir Rytų Europos valstybės ateityje galės tapti Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, jei tik atitiks ką tik suformuluotus Kopenhagos kriterijus, kuriuos turės atitikti narystės Europos Sąjungoje siekiančios šalys. Asociacijos sutartis tarp Lietuvos ir ES pasirašyta 1995 m. birželio 12 d., o kiek vėliau, gruodžio 7 d., Seimas priėmė pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare“. Gruodžio 8 d. Lietuva įteikė oficialią paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,[1] tai padarydama paskutinė iš Baltijos šalių (po Latvijos (rugsėjo 13 d.), Estijos (lapkričio 24 d.))
1996 m. birželio 20 d. Seimas ratifikavo Asociacijos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų bei jų valstybių narių. Sutartis įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d.[1] Prieš tai Lietuvai reikėjo padaryti pataisą Konstitucijoje leidžiant žemės pardavimą užsieniečiams, kad nebūtų prieštaravimų tarp Lietuvos įstatymų ir Europos sutarties nuostatų. Po asociacijos sutarties pasirašymo įkurtas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinis parlamentinis komitetas. Tarpvyriausybinė konferencija 1997 m. parengė Mastrichto sutarties pataisas, o Europos Komisija tų pačių metų liepos 15 d. paruošė išsamų dokumentą „Darbotvarkė 2000“, kuriame pristatė Europos Sąjungos plėtrai būtinų vidaus reformų gaires, ir pateikė išsamų kiekvienos kandidatės pasirengimo įvertinimą. Tuo metu Lietuva nepateko tarp pasirengusiųjų narystei šalių, EK rekomendavo pradėti derybas tik su Čekija, Estija, Lenkija, Slovėnija ir Vengrija). Teigiamą įvertinimą gauti tuo metu Lietuvai sutrukdė neuždrausta mirties bausmė, veikianti Ignalinos atominė elektrinė ir teisinės bazės, leidžiančios ES piliečiams Lietuvoje įsigyti žemės, nebuvimas. Dėl to 1997 m. liepos 1 d. Seimas priėmė Statuto pataisa dėl Seimo Europos reikalų komiteto įkūrimo, o 1997 m. rugsėjo 18 d. – „Dėl Europos reikalų komiteto sudarymo“, o 1998 m. gruodžio 21 d. priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria panaikino mirties bausmę (prieš tai, gruodžio 9 d., Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatyta mirties bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai), pradėta rengti Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta 1999 m. spalio 5 d.
1999 m. spalio 13 d. EK teigiamai įvertino Lietuvos pasirengimą ir gruodį Helsinkyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime kartu su Bulgarija, Latvija, Malta, Rumunija ir Slovakija pakviesta pradėti derybas. Oficialiai derybos pradėtos 2000 m. vasario 15 d., o 2001 m. sausio 18 d. visos Seimo frakcijos pasirašė bendrą pareiškimą dėl spartesnės integracijos į Europos Sąjungą.[1] 2003 m. balandžio 16 d. iškilmingoje ceremonijoje Atėnuose buvo pasirašyta Lietuvos ir kitų būsimų naujųjų valstybių narių stojimo į Europos Sąjungą sutartis. Netrukus po to, 2003 m. gegužės 10–11 dienomis, Lietuvoje surengtas visuotinis referendumas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 63 % balso teisę turinčių piliečių, iš kurių daugiau kaip 91 % pritarė Lietuvos narystei Europos Sąjungoje. Daugumai Lietuvos piliečių pritarus ir Atėnuose pasirašytai sutarčiai įsigaliojus, 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo ES nare. Lietuvai įstojus Bendrijoje buvo iš viso 25 narės.
Ryšiai Lietuvai tapus pilnateise aljanso nare (po 2004 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuva eurą įsivesti siekė dar nuo 2007 m. sausio 1 d., tačiau didesni infliacijos rodikliai nei leistini konvergencijos kriterijuose (2,7 % vietoje 2,6 %) sutrukdė šaliai pirmai iš Baltijos valstybių įsivesti eurą.[2][3] Lietuva yra kol kas vienintelė valstybė, kuriai iš pradžių nebuvo leista įsivesti euro po konvergencijos kriterijų patikrinimo.[4] Lietuva eurozonos nare tapo paskutinė iš Baltijos šalių – nuo 2015 m. sausio 1 d. Įsivedusi ES bendrą valiutą Lietuva tapo ir visateise Ekonominės ir pinigų sąjungos nare.
2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmą kartą, pirmoji iš Baltijos valstybių, pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai.
Pasiuntinių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]EK atstovybės vadovai Lietuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pateiktas nepilnas sąrašas
- nuo 2022 m. – Marius Vaščega
Ambasadoriai prie ES
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1995–1997 m. – Jonas Čičinskas, Lietuvos nuolatinės misijos prie Europos Sąjungos (ES) Briuselyje vadovas, ambasadorius
- 1997–2001 m. – Romualdas Kalonaitis, Lietuvos ambasadorius Nuolatinėje misijoje prie Europos Sąjungos
- 2001–2005 m. – Oskaras Jusys
- 2004–2015 m. – Rytis Martikonis, Lietuvos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos
- 2010–2015 m. – Raimundas Karoblis
- 2015–2020 m. – Jovita Neliupšienė
- nuo 2022 m. – Arnoldas Pranckevičius
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Lietuvos ir ES santykių istorija (Lietuvos Respublikos Seimas)
- ↑ „Commission assesses the state of convergence in Lithuania“. Europos komisija. 2006-05-16. Nuoroda tikrinta 2014-01-12.
- ↑ „Euro zone: Slovenia in, Lithuania on hold“. 2006-05-16. Nuoroda tikrinta 2014-01-12.
- ↑ Milne, Richard; Spiegel, Peter (2013-12-30). „Lithuania shows rare enthusiasm for eurozone membership“. Financial Times. Suarchyvuota iš originalo 2022-12-11. Nuoroda tikrinta 2014-01-12.