Pereiti prie turinio

Kordoba (Argentina)

Koordinatės: 31°24′0″ p. pl. 64°11′0″ v. ilg. / 31.40000°š. pl. 64.18333°r. ilg. / 31.40000; 64.18333 (Kordoba (Argentina))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kordoba
Córdoba
Miesto gatvė
Kordoba
Kordoba
31°24′0″ p. pl. 64°11′0″ v. ilg. / 31.40000°š. pl. 64.18333°r. ilg. / 31.40000; 64.18333 (Kordoba (Argentina))
Laiko juosta: (UTC-3)
Valstybė Argentinos vėliava Argentina
Provincija Kordobos provincija Kordobos provincija
Departamentas Kapitalio departamentas
Įkūrimo data 1573 m.
Gyventojų (2010[1]) 1 317 298
Plotas 562 km²
Tankumas (2010[1]) 2 344 žm./km²
Altitudė 390 m
Tinklalapis www.cordoba.gov.ar
Vikiteka Kordoba
Sarmiento parkas
Kordobos katedra
Kolonijinės valdžios rezidencija

Kordoba (isp. Córdoba) – miestas centrinėje Argentinoje, Čikaso kalnagūbrio pašlaitėje, prie Primero (arba Sukijos) upės. Kordobos provincijos centras. Kordoba išsidėsčiusi svarbiausiame šalies žemės ūkio regione; vienas svarbiausių pramoninių ir istorinių miestų šalyje. Kordoba – 2006 m. Amerikos kultūros sostinė.

Kapucinų bažnyčia

Kordoba įkurta 1573 m.[2] Cheronimo Luiso de Kabreros, pavadinusio pagal Ispanijos miestą Kordobą. Kordoba – vienas seniausių šalies miestų (seniau įkurtos tik Buenos Airės ir Santjago del Esteras). 1613 m. jėzuitų ordino įkurtas Kordobos universitetas yra seniausias visoje Pietų Amerikoje. 1782 m. tapo Tukumano provincijos sostine. 1806 m. laikinai buvo La Platos Vicekaralystės sostine. Po Antrojo pasaulinio karo tapo Argentinos karinės aviacijos pramonės centru. 1947 m., kartu su Vokietijos inžinieriais, įkurtas Aeronautikos institutas (Instituto Aerotécnico). 2000 m. jėzuitų kvartalas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Po Antrojo pasaulinio karo miestas suklestėjo kaip pramonės centras. Automobilių gamyba (Renault, Volkswagen, Fiat). Geležinkelių transporto, karinės aviacijos (Fábrica Militar de Aviones), tekstilės, maisto, chemijos, metalurgijos pramonė. Taip pat vystomos aukštosios technologijos (palydovų, telefonų, kitų elektronikos prietaisų gamyba).

Svarbiausios geležinkelio arterijos veda į Buenos Aires ir Saltą. Keliai į Rosariją, La Riochą, Santjago del Esterą, Santa Rosą, Santa Fė, San Chuaną. Kordobos oro uostas.

Lankytinos vietos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Senamiestis,
  • Katedra San Martino aikštėje,
  • Jėzuitų kripta,
  • Švč. Jėzaus Draugijos bažnyčia,
  • Monserato nacionalinė kolegija,
  • Kordobos valstybinis universitetas (su Didžiąja Biblioteka),
  • Vicekaraliaus Rafaelio de Sobremontės rūmai,
  • Emilijaus Karafos muziejus priešais Ispanijos aikštę,
  • Religinio meno muziejus,
  • Šv. Pranciškaus (barokinė), Kapucinų ir Karmelio kalno (gotikinės), Šv. Dominyko (kolonijonė) bažnyčios,
  • San Martino teatras,
  • Zoologijos sodas ir Sarmiento parkas,
  • Astronomijos observatorija,
  • Botanikos sodas,
  • Kordobos olimpinis stadionas Chateau Carreras ir jį supantis parkas,
  • 1957 m. pastatytas marmurinis paminklas Argentinos Antarktidai,
  • Primero upės pakrantė su parkais ir tiltais (Puente Quebrado, Puente del Centenario ir kt.).
  • Vasario mėnesio karnavalas,
  • Liepos 20 d. jaunimo švenčiama (daugiausia Sarmiento parke) Draugų diena,
  • Rugsėjo 21 d. Pavasario diena.

Svarbiausi miesto rajonai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komercinė miesto dalis su drabužių, maisto, avalynės, metalo dirbinių, kompiuterių pardotuvėmis. Čia įsikūręs Kordobos bankas. Daug restoranų (Mc’Donalds, itališki, argentinietiški). Kvartalo centras – San Martino aikštė.

Tai aukštuomenės rajonas, su supermarketais, drabužių salonais ir restoranais.

Cerro de las Rosas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelę miesto dalį užimantis rajonas, su restoranais (El Bodegón de Argüello, Rancho Grande, Restorante Italiano), maisto, drabužių pardotuvėmis. Čia yra tradiciniai pietietiški gyvenamieji namai. Daug barų, naktinių klubų.

Naujoji Kordoba (Nueva Córdoba)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat daug restoranų, pardotuvių, klubų, supermarketų. Irigojeno prospekte įsikūrusios įvairios įstaigos, kompanijos.

Universitetinis miestelis (Ciudad Universitaria)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra miesto pietinėje dalyje, prie Sarmiento parko. Čia yra dauguma Kordobos nacionalinio universiteto fakultetų, futbolo stadionas, teniso kortai, zoologijos sodas.

Argueljas (Argüello)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame rajone yra vokiečių kolegija (Colegio Aleman), Argueljo akademija, Karmen kolegija.

Karolina (La Carolina)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sparčiai augantis privačių gyvenamųjų namų rajonas.

Mieste 1978 m. vyko XI pasaulio futbolo čempionatas.

  1. ARGENTINA: Córdoba, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 225