Kay B. Barrett

Kay B. Barrett
Gimė	1902 m. gruodžio 7 d. Hastingsas prie Hadsono, JAV
Mirė	1995 m. sausio 18 d. (92 metai) Haitstaunas, JAV
Sutuoktinis (-ė)	James Barrett
Vaikai	2

Veikla	atstovė, talentų ieškotoja ir agentė

Alma mater	Velslio koledžas

Katarina „Kei“ Braun Baret (angl. Katharine „Kay“ Brown Barrett, 1902 m. gruodžio 7 d. Hastingsas prie Hadsono, Niujorko valstija, JAV – 1995 m. sausio 18 d. Haitstaunas, Naujasis Džersis, JAV) – nuo 4-ojo dešimtmečio buvo Holivudo talentų ieškotoja ir agentė. Žinomiausia tuo, kad 1936 m. atkreipė kino prodiuserio, scenaristo Deivido O. Selzniko, kuriam ji dirbo, dėmesį į Margaretos Mitčel romaną „Vėjo nublokšti“. Ilgą laiką dirbo Lelando Heivordo, MCA ir „International Creative Management“ (ICM) atstove, talentų ieškotoja ir agente.

Biografija

Braun gimė Niujorko aukštuomenės šeimoje, jos tėvai buvo Keitė Ros (Kate Ross) ir Henris Kolinsas Braunas (Henry Collins Brown), Niujorko miesto muziejaus įkūrėjas. Vėlesniais metais jos Holivudo draugus juokino tai, kad ji buvo įtraukta į Niujorko „Aukštuomenės registrą“ – kas pusmetį spausdinamą, aukštuomenės narius indeksuojantį leidinį.^[1]

1924 m. ji baigė Velslio koledžą, įgijo anglų kalbos bakalauro laipsnį dramos srityje.^[2] Po studijų išvyko dirbti į Džozefui P. Kenedžiui ir Bostono teisininkui Gajui Karjeriui priklausančią Merės Arden teatro mokyklą, esančią Piterbore, Naujajame Hampšyre. 1926 m. Kenedis ir Karjeris nusipirko kino kompaniją „Film Booking Offices of America“ ir Braun pasiūlė „rytų istorijų redaktorės“ darbą Niujorke, ji turėjo skaityti literatūrą ir ją pirkti (įgyti nuosavybės teises) kompanijai. Ji liko kompanijoje, kuri 1928 m. buvo pervadinta į RKO, kai ji atiteko Amerikos radijo korporacijai, ir sulaukė pirmosios didelės sėkmės už tais laikais rekordinę 125 000 dolerių sumą nupirkusi Ednos Ferber romaną „Simaronas“ („Cimarron“), kurio troško daugelis kino kompanijų. Kaip geriausias filmas, kino juosta pagal šią knygą 1931 m. laimėjo „Oskarą“.^[1]

Vėliau, 1931 m., RKO ėmė vadovauti Deividas O. Selznikas. 1933 m. jis paliko RKO ir grįžo į MGM, o 1935 m. susirado finansinį rėmėją Džoną Hėjų Vitnį (John Hay Whitney), kuris jam suteikė galimybę įkurti savo kompaniją „Selznick International Pictures“. Viena pirmųjų jo pasamdytų darbuotojų buvo Braun, tebedirbanti „rytų istorijų redaktore“, o vėliau – „rytų atstove“, mat Selznikas savo kompanijoje jos pareigas pakėlė iki vyriausiosios padėjėjos.^[1] Be romano „Vėjo nublokšti“, ji Selznikui pasiūlė Dafnės diu Morjė romaną „Rebeka“. Braun taip pat įtikino Ingridą Bergman atvykti iš Stokholmo į Holivudą, kad suvaidintų Selzniko prodiusuotame filme „Intermezzo“ (1939); su Lorensu Olivjė pasirašė jo pirmąją amerikietišką sutartį filmui „Rebeka“ (1940) ir įtikino Alfredą Hičkoką su kino kompanija „Selznick International Pictures“ sudaryti 7-erių metų sutartį, kad jis galėtų režisuoti „Rebeką“.^[2] Be to, 1939 m. ji įsigijo teises į Rouzės Franken knygą „Klaudija: Santuokos istorija“ („Claudia: The Story of a Marriage“) ir dalyvavo filmo pagal šią knygą peržiūrose, po kurių Filisė Volker (Phylis Walker, Braun ir Selznikas jai vėliau davė Dženiferės Džons slapyvardį) su kino kompanija pasirašė sutartį.^[1]

1942 m. „Selznick International Pictures“ dėl mokesčių buvo likviduota, o „aukšta, elegantiška ir grėsminga“ Braun,^[3] sekdamas Selzniko brolio Mairono pavyzdžiu, tapo talentų agente, pradžioje dirbo MCA ir pritraukė daug naujų klientų po to, kai MCA įsigijo Lelando Heivordo talentų agentūrą.^[3] Galiausiai ji perėjo į agentūrą „International Famous Agency“, kuri vėliau tapo ICM, ir čia dirbo visą likusį karjeros laikotarpį.^[1] Tarp jos atstovaujamų aktorių buvo Alekas Ginesas, Džonas Gilgudas, Ralfas Ričardsonas, Reksas Harisonas, Fredrikas Marčas, Patriša Nyl ir Montgomeris Kliftas.^[1]^[2] Literatūrinės nuosavybės įsigijimo patirtis ją paskatino atstovauti rašytojams, pavyzdžiui, Lilianai Helman, Karenai Bliksen ir 40 metų Arturui Mileriui.^[1]^[2] Braun Baret išėjo į pensiją sulaukusi 80-ies.^[2]

Kei Braun buvo ištekėjusi už Džeimso Bareto (James Barrett, mirė 1967 m.) ir turėjo dvi dukteris – Lorindą (Laurinda) ir Keitę (Kate). Sulaukusi 92-ejų, Braun nuo insulto mirė 1995 m. sausio 18 d. savo namuose Haitstaune, Naujajame Džersyje.^[2]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 ^1,6 Derek Granger (1995-01-31). „Obituaries: Kay Brown“. The Independent. Nuoroda tikrinta 2023-05-20.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 Van Gelder, Lawrence. „Kay B. Barrett, Talent Scout And Entertainment Agent, 93“, The New York Times, 1995-01-19. Nuoroda tikrinta 2023-05-20. „Kay Brown Barrett, who bought Gone With the Wind for the movie producer David O. Selznick after discovering the novel as his New York representative, died yesterday at the Meadow Lakes retirement community in Hightstown, N.J., where she had lived for the last 14 years. She was 93.“
↑ ^3,0 ^3,1 Martin Gottfried, Arthur Miller: His Life and Work^{[neveikianti nuoroda]}. 2004, Da Capo Press, p. 101

[granger-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 ^1,6 Derek Granger (1995-01-31). „Obituaries: Kay Brown“. The Independent. Nuoroda tikrinta 2023-05-20.

[NYTObit-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 Van Gelder, Lawrence. „Kay B. Barrett, Talent Scout And Entertainment Agent, 93“, The New York Times, 1995-01-19. Nuoroda tikrinta 2023-05-20. „Kay Brown Barrett, who bought Gone With the Wind for the movie producer David O. Selznick after discovering the novel as his New York representative, died yesterday at the Meadow Lakes retirement community in Hightstown, N.J., where she had lived for the last 14 years. She was 93.“

[Gottfried-3] 3,0 ^3,1 Martin Gottfried, Arthur Miller: His Life and Work^{[neveikianti nuoroda]}. 2004, Da Capo Press, p. 101

[1]

[2]

[3]