Kadžarų dinastija
دولت علیّه ایران Dowlat-e Elliye-ye Irân Didingoji Persija | |||||
| |||||
| |||||
Himnas Salâmati-ye Shâh (Tegyvuoja Karalius) | |||||
Irano žemėlapis valdant Kadžarų dinastijai XIX a. | |||||
Sostinė | Teheranas | ||||
Kalbos | Persų | ||||
Valdymo forma | Absoliutinė monarchija (1785–1906) Konstitucinė monarchija (1906–1925) | ||||
Istorija | |||||
- Kadžarų dinastijos pradžia | 1785 m., 1785 | ||||
- Pehlevi dinastijos pradžia | 1925 m. | ||||
Kadžarai – 1794–1925 m. Persiją valdžiusi dinastija. Jos pradininkas – kadžarų genties vadas, valdęs pietinę Persiją, Aga Mochamadchanas. 1794 m. jis nuvertė paskutinį Zendų dinastijos valdovą, apjungė Iraną ir įsitvirtino soste (1796 m. titulavosi šachu). Šalies sostine tapo Teheranas. Kadžarai perėmė persų kalbą ir kultūrą.
Valdant Kadžarų dinastijai Persija pralaimėjo karus su Rusija (1804–1813, 1826–1828 m.) ir neteko anksčiau užimtų žemių Užkaukazėje. Be to, Europos valstybės (ypač Britanija ir Rusija) sustiprino savo ekspansiją į šalį: joms atiteko telegrafo, geležinkelių, naftos eksploatavimo valdymas, Didžioji Britanija ir Rusija faktiškai pasidalijo Persiją įtakos sferomis. 1906 m. buvo sušauktas Medžlisas (Nacionalinis susirinkimas), paskelbta konstitucija. 1925 m. paskutinis Kadžarų dinastijos valdovas Achmadšachas buvo nuverstas ir Persiją pradėjo valdyti Pehlevių dinastijos pradininkas Reza Pehlevis[1].
Kadžarų valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mochamadchanas (1794–1797 m.)
- Fatchas Alšachas (1797–1834 m.)
- Mochamadas (1834–1848 m.)
- Nasiras ad Dinas (1848–1896 m.)
- Mozafaras ad Dinšachas (1896–1907 m.)
- Mochamadas Alšachas (1907–1909 m.)
- Achmadšachas (1909–1925 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kadžarų dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006