Pereiti prie turinio

Kailašas

Koordinatės: 31°04′56″ š. pl. 81°18′46″ r. ilg. / 31.08222°š. pl. 81.31278°r. ilg. / 31.08222; 81.31278
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kailašas
Kailaso pietinė pusė
Kailaso pietinė pusė
Aukštis 6638[1][a] m
Žemynas Azija
Šalys Kinijos vėliava Kinija
Kalnynas Transhimalajai
Pirmasis įkopimas neįkoptas
Žemėlapis rodantis vietą.
Kailašas
Koordinatės: 31°04′56″ š. pl. 81°18′46″ r. ilg. / 31.08222°š. pl. 81.31278°r. ilg. / 31.08222; 81.31278
Vikiteka Kailašas

Kailašas (skr. कैलाश = IAST: Kailāśa, tibet. གངས་རིན་པོ་ཆེ  = Kangrinboqê, kin. 冈仁波齐峰, pinyin: Gāngrénbōqí fēng) – Azijos kalnas, pats aukščiausias Kailašo kalnagūbryje Kinijoje (Tibete). Jis laikomas ilgiausių Azijos upių (Satledžo, Bramaputros) ištakomis ir yra keturių religijų šventa vieta. Kalnas yra prie Rakšastalio ir Manasarovaro ežerų. Kailašas laikomas hinduizmo mitologijoje dievų Šivos ir Kuberos buveine.[2]

Kailašo kalnagūbris, kurio ilgis ~300 km, patenka į Gandisišano masyvą Tibeto kalnyno pietuose. Sudarytas daugiausia iš granito. Pietinis šlaitas status, šiaurinis nuožulnesnis. Pašlaitėse plyti sausosios stepės, kalnų dykumos. Yra ledynų. Kailašo kalnagūbrio papėdėje išteka Indas ir Brahmaputra.[3]

Dėl didelės kalno religinės reikšmės į jį uždrausta kopti.[4] Maldininkai jį apeina 52 km ilgio piligriminiu keliu. Hinduistai ir budistai eina pagal laikrodžio rodyklę, o bono pasekėjai ir džainai – prieš.

Žodis Kailāśa bandomas sieti su skr. केलास = IAST: kelāsa- 'kristalas', nors etimologija gana neaiški.[5] Tibetiečiai vadina Gang Rinpoče ('Brangioji Brangenybė'), bono pasekėjai – Jungdrung Gu Ce ('Devynaukštė Svastika'). Džainai kalną vadina Aštapada ('aštuonpėdis').[6]

Religinė reikšmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palydovo vaizdas: Manasarovaro (dešinėje) ir Rakšastalio ežeras su Kailaso kalnu fone

Hinduizmo mitologijoje Šiva, blogio ir sielvarto naikintojas, gyvena legendinio Kailašo kalno viršūnėje.[7] Kalnas tapatinamas su rojumi ir mitiniu Meraus kalnu. Puranose sakoma, kad jo 4 pusės esančios iš krištolo, rubino, aukso ir lazurito, į 4 puses ištekančios upės dalija pasaulį į 4 regionus.[6]

Kai kurios tradicijos tvirtina, kad Kailašo kalnas yra Šivos linga, o Manasarovaro ežeras – jo palydovės joni (įsčios).

Budistai tapatina Kailašą su meditacine dievybe Čakrasanvaru (Demčogu), reprezentuojančiu aukščiausiąją palaimą, ir deive Vadžravarahe.[6]

Džainai Kailašą vadina Aštapada, tiki, kad ant jo mokšą pasiekė pirmasis jų tyrthankaras Rišabhadeva.

Bono tradicijoje Kailašas laikomas svastikos kalnu ir tapatinamas su Tagzig Olmo Lungringu – mitine žeme, kurioje nėra priešybių.

  1. Erwin Heine, Robert Kostka, Roland Grillmayer: Mapping Mt. Kailash – An interdisciplinary project on cultural landscape documentation
  2. कैलाश, A Sanskrit-English Dictionary: Etymologically and Philologically Arranged with Special Reference to Cognate Indo-European languages, Monier Monier-Williams, revised by E. Leumann, C. Cappeller, et al. 1899, Clarendon Press, Oxford.
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 185
  4. „China to Ban Expeditions on Mt Kailash“. tew.org.
  5. Manfred Mayrhofer. Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen. vol. 3. Heidelberg: Carl Winter, p. 123.
  6. 6,0 6,1 6,2 Kailas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  7. Kailāsa.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 108
  1. Kitur nurodomas aukštis 6714 m arba 6696 m