Kalcitas
| Kalcitas | |
|---|---|
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas, Karbonatų klasė |
| Cheminė formulė | kalcio karbonatas, CaCO3 |
| Identifikacija | |
| Spalva | Balta, geltona, ruda, raudona, oranžinė, žalia, mėlyne ir t. t. |
| Brėžis | baltas |
| Kristalo sistema | heksagonine |
| Skalumas | tobulas {1011} |
| Lūžimai | nelygus, laiptuotas |
| Kietumas pagal Moso skalę |
3 |
| Blizgesys | Stiklinis, perlo |
| Lūžio rodiklis | permatomas – nepermatomas |
| Specifinis tankis | 2,71 |
Kalcitas – karbonatų klasės mineralas, kalcio karbonatas. Vienas iš labiausiai paplitusių mineralų žemėje. Cheminė formulė – CaCO3.
Pagal Moso skalę kalcito kietumas 3.
Kalcito randama nuosėdinėse uolienose, evaporituose. Kalcitas vyrauja ir metamorfinėje uolienoje – marmure. Kartais šis mineralas užpildo tuštumas uolienose. Olose iš šio mineralo formuojasi stalaktitai ir stalagmitai. Daugumos jūrų moliuskų kiautai taip pat sudaryti iš kalcito.
Kalcitas būna įvairių spalvų. Spalvą jam suteikia įvairios priemaišos, dėl kurių gali atsirasti pilkų, raudonų, oranžinių, geltonų, žalių, mėlynų, violetinių, rudų ar net juodų atspalvių.[1] Skaidraus kalcito atmaina vadinama Islandijos špatu. Ši atmaina pasižymi dviguba refrakcija. Kiti kalcito kristalai gali turėti fluorescencinių, fosforescencinių savybių. Pakaitintas kalcitas virsta kalcio oksidu ir išsiskiria anglies dvideginis:
CaCO3→CaO + CO2
Taip pat kalcitas intensyviai reaguoja su rūgštimis išskirdamas anglies dvideginį. Šį savybė plačiai naudojama lauko sąlygomis atpažinti šį mineralą. Panaudojus rūgšties atskyrimo metodą gana lengvai mineralas atskiriamas nuo dolomito ir kitų silikatinių mineralų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]